Vyriausybės vadovė antradienį žurnalistams komentuodama prastėjančią epidemiologinę situaciją patvirtino, kad Ministrų kabinetas svarstys griežtinti taisykles dėl privalomo kaukių dėvėjimo vidaus patalpose, o tam reikėtų grąžinti karantino režimą.

„Turbūt, kad reikėtų (grąžinti privalomas kaukes), apie tai kalbėsime rytoj, gali būt, kad tai bus vienas iš didesnių pokyčių, kuriuos Vyriausybė siūlys nustatyti“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Turbūt tuo tikslu vėl reikės įvesti karantiną, kadangi pagal ekstremalią situaciją tokio reikalavimo nustatyti negalime, o rekomendacijos Lietuvoje, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, suprantamos kaip tai, ko visiškai nereikia laikytis“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Anot jos, trečiadienį numatoma neformali ministrų diskusija, ką daryti, kad daugiau žmonių skiepytųsi nuo COVID-19, kažkiek būtų suvaldyta naujų užsikrėtimo atvejų plėtra, o „sveikatos sistema atlaikytų šitą neskiepytųjų pandemiją“.

Galiu tik pacituoti prezidentą J. Bideną ir paklausti, kokių įrodymų dar kam reikia?

„Kiekvieną dieną vėl miršta po keliolika žmonių, iš tų žmonių absoliučiai didžioji dalis būna neskiepyti, tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems apsaugą vakcina garantuoja labai stiprią. Tą mūsų statistikai yra parodę pirštais, grafikais, skaičiais. Galiu tik pacituoti prezidentą J. Bideną ir paklausti, kokių įrodymų dar kam reikia?“ – antradienį Seime kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Ką aš galiu padaryti, jeigu paštininkas, atėjęs į namus su slaugytoju paskiepyti vyresnio žmogaus, susiduria su situacija, kai vyresnis žmogus skambina savo vaikams ir vaikai atkalbinėja tą žmogų nuo skiepo. Ką aš turiu padaryti tų senų žmonių vaikams, kad jie pradėtų saugoti savo tėvus?“ – sakė I. Šimonytė, paklausta, ar ją tenkina dabartiniai skiepijimosi tempai.

Ji atsisakė svarstyti, ar įvedus karantiną galėtų būti nustatyta daugiau kokių nors ribojimų ir draudimų be privalomo kaukių dėvėjome patalpose.

„Toks turbūt paprasčiausias ir aiškiausias reikalavimas būtų dėvėti kaukes uždarose patalpose, nes atvejų skaičius dabar tikrai yra gana didelis, ypač Vakarų Lietuvoje matome ir epidemiologinę, ir ligoninių situaciją, ten situacija yra prastesnė skirtingai nuo likusios Lietuvos negu buvo balandžio mėnesio. Jeigu negalime įtikinti, išprašyti, susitarti su žmonėmis, kad jie saugotųsi ir savo iniciatyva, belieka nustatyti tokį reikalavimą“, – teigė premjerė.

„Vienas dalykas, kuris aiškus – pareiga saugoti kitus žmones, o tam padeda rankų plovimas, dezinfekcija ir kaukių dėvėjimas. Rankų plauti turbūt nutarimu negalėsime įpareigoti, bet kaukes dėvėti – labai gali būti“, – sakė ji.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.

Spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį. Lietuvoje jie šiuo metu atitinkamai siekia 504,5 atvejo ir 6,1 proc., per parą pakilo abu šie rodikliai.

Anksčiau su spalvinėmis zonomis buvo siejami pandemijos valdymo sprendimai, tačiau šiuo metu Vyriausybė akcentuoja ligoninių užimtumo svarbą sprendžiant dėl pandeminių griežtinimų.

Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 metų kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos.