Kandidatai į prezidentus skirtingai vertina dabar vykdomą užsienio politiką ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemones. Nėra ir vieningos nuomonės, ar reikėtų atsisakyti šauktinių kariuomenės.

4 klausimas: Kas turėtų būti keičiama užsienio politikoje? Kokie didžiausi iššūkiai nacionalinio saugumo srityje? Ar turi būti atsisakoma šauktinių kariuomenės?

Algirdas Butkevičius:

Svarbiausia, ko reikėtų užsienio politikai šiuo metu, yra gebėjimas, noras, politinė valia veikti daugeliu krypčių, netapti "vertybes" demonstruojančia šalimi užsispyrėle. Tokios politikos rezultatai neretai atsisuka prieš mus, nes vertybių ir interesų santykis užsienio politikoje yra gana neaiškus, o didžiųjų šalių politikoje dominuoja akivaizdūs interesai.

Nacionaliniam saugumui didelę įtaką turi šiuolaikinio pasaulio iššūkiai, todėl sprendžiant pasaulinio saugumo problemas būtina laikytis daugiašališkumo ir teisės viršenybės principų. Nepriimtinas vienos šalies dominavimas priimant sprendimus šiais klausimais. Lietuva savo nacionalinį saugumą turi grįsti aktyviu dalyvavimu ES ir NATO veikloje.

Gynybinės sistemos pagrindas yra stipri, sąmoninga pilietinė visuomenė ir profesionali Lietuvos kariuomenė, sukomplektuota savanoriškumo pagrindu, aprūpinta naujausiais ginklais ir moderniomis karinėmis technologijomis. Su sąjungininkais ji užtikrina patikimą krašto apsaugą ir įgyvendina prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.

Loreta Graužinienė:

Užsienio politikoje pasisakau už ES ir NATO politikos tęstinumą. Gerus pragmatiškus ir naudingus santykius su kaimynėmis, tačiau jokiu būdu ne pažeidžiant Lietuvos suverenitetą.

Dabartinio Prezidento užsienio politika patyrė visišką fiasko. Todėl, kad Lietuva ne kartą pasirodė kaip išsišokėlė visos ES bendros užsienio politikos kontekste, atrodydama kvailai pasaulio akyse ir diskredituodama ne tik pati save, bet ir visą ES.

Nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje turi būti baigtos spręsti vidinės struktūros problemos. Valstybei šioje struktūroje dirbantys žmonės turi būti didelės kompetencijos, sąžiningi ir patriotiški.

Pasisakau tik už profesionalią kariuomenę. Ji turi būti aukšto karinio parengimo, atitinkanti visus NATO reikalavimus.

Dalia Grybauskaitė:

Pirmas keistinas dalykas užsienio politikoje būtų jos subalansuoti jos geografines ir politines kryptis, sukurti pusiausvyrą. Lietuva iki šiol neatsikratė savimi nepasitikinčios valstybės nepilnavertiškumo kompleksų. Dėl jų ar dėl kitų priežasčių mūsų diplomatinės pastangos išbalansuotos, mieliau nukreipiamos į Rytus – tai yra ten, kur lengviau pritampame, o ne ten, kur tos energijos labiau reikėtų.

Reikia ir verta išsaugoti Rytų politikos tęstinumą. Tačiau tuo pačiu metu turime būti aktyvesni Vakaruose.

Didžiausia iššūkis – atkurti prarastą žmonių pasitikėjimą su nacionaliniu saugumu susijusiomis institucijomis. Didžiausia spręstina problema – sistemos uždarumas, atskaitingumo ir kontrolės stygius.

Česlovas Jezerskas:

Užsienio politikos srityje nereikėtų radikalių permainų. Būtina plėsti rinkas ES ir Rusijoje, su pastarąja reikėtų gerinti santykius, nepamirštant savo vertybių. Santykiai su Maskva turi būti lygiaverčiai, pagrįsti abipusiais ekonominiais, politiniais, kultūriniais interesais. Kategoriškai reikalaučiau, kad būtų ieškoma naujų eksporto rinkų. Reikalinga "nauja ekonominė diplomatija".

Įvairūs su energetika susiję klausimai yra bene didžiausi iššūkiai mūsų saugumui. Nuolatinis prezidento dėmesys energetiniams iššūkiams yra būtinas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Informacinis, technologinis, demografinis saugumas irgi turi būti darbotvarkėje. Karinio saugumo klausimai iš esmės išspręsti mums įstojus į NATO, bet ir jiems reikalingas nuolatinis dėmesys.

Profesionali kariuomenė, galima sakyti, jau yra Lietuvoje. Gal truputį per anksti buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės.

Valentinas Mazuronis:

Sprendimų dėl užsienio politikos priėmimo srityje reikalinga didelė reforma, nes šiandien tuos sprendimus yra monopolizavę "valstybininkai", kurie uždaroje erdvėje vieni sprendžia, kaip mums dera elgtis užsienio politikoje. Patys sprendimai turi būti priimami kur kas skaidriau, atviriau. Valstybės piliečiai turi turėti svaresnį žodį.

Kiekvienas žingsnis užsienio politikoje turi būti vertinamas, ar jis naudingas ir ar reikalingas mūsų piliečiams. Mūsų užsienio politikoje per mažai solidumo, išminties ir per daug paaugliško noro pasipuikuoti, išsišokti.

Energetika bendrąja prasme yra vienas didžiausių iššūkių nacionaliniam saugumui. Bet nereikia pamiršti ir kitų su saugumu siejamų sričių – kova su terorizmu, intelektinės nuosavybės apsauga, elektroninis saugumas. Šiose srityse nesame itin gerai pasirengę gintis.

Aš už profesionalią kariuomenę, bet greta turi veikti sistema, kuri parengtų piliečius šalies gynybai.

Kazimira Prunskienė:

Tęsiant svarbiausią užsienio politikos kryptį, susijusią su integracija į ES ir NATO, siekčiau gerokai daugiau ją orientuoti į nacionalinius interesus – kiečiau derėtis su tarptautinėmis organizacijomis dėl Lietuvai svarbių tikslų ir projektų; geros kaimynystės pasyvų įgyvendinimą transformuoti į aktyvų regioninį Lietuvai naudingą bendradarbiavimą; užsienio politikos motyvacija turi atitikti nacionalinius interesus: taikų sambūvį, užsienio prekybos plėtrą, regiono ekologinį saugumą.

Atėjo laikas rūpintis nacionaliniu saugumu plačiąja prasme. Nacionalinis saugumas prasideda nuo socialinio saugumo. Turime pasirūpinti, kad šalyje nepasikartotų nei sausio 13-oji, nei sausio 16-oji. Tam reikalinga kompetentinga valdžia ir atviras dialogas bei gebėjimas tartis su visuomene, įsiklausyti į jos lūkesčius.

Valdemaras Tomaševskis:

Turime harmoningiau plėtoti savo užsienio santykius, kurie turi padėti užtikrinti žmogaus teises visuose pasaulio kampeliuose, mūsų šalies ekonomikos konkurencingumui ir palaikyti taiką. Mano prioritetas būtų santykiai su ES kaip vieninga politine ekonomine organizacija. Šiuo metu narystės ES galimybės Lietuvoje yra išnaudojamos nepakankamai.

Profesinė armija neatmeta galimybių turėti rezervo pajėgas, Lietuvoje tokią funkciją galėtų atlikti jau esančios savanorių pajėgos.

Rytoj skaitykite, ką kandidatai kviestų į savo komandą, kam patikėtų vadovauti kariuomenei ir Valstybės saugumo departamentui.