Kaip sveikindamas birutietes kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda, per šimtmetį draugija tapo tautos stiprybės ir patriotiškumo simboliu, jos veikla liudija pagarbą ir paramą Lietuvos kariams, tautinio tapatumo puoselėjimą, ryžtą stiprinti visuomenę.

„Nė kiek neabejoju, kad Birutiečių sąjunga ir toliau tęs savo misiją, aktyviai prisidės prie valstybės stiprinimo, toliau bus įkvepiantis bei sektinas pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Didžiuojuosi matydamas jūsų darbus, nes kiekvienas iš jų prisideda prie stiprios ir vieningos Lietuvos kūrimo“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Anot pirmosios ponios, garbės birutietės Dianos Nausėdienės, geopolitiniai iššūkiai pastaruoju metu plėtė organizacijos veiklos lauką, jos narės įsitraukė į tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimą kovotojams ir jų šeimoms Ukrainoje, vertėjams iš Afganistano su šeimomis, pabėgėliams iš kitų karo bei suiručių apimtų šalių.

Iškilmėse taip pat dalyvavo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

D. Šakalienė organizacijos atstoves pagerbė vardinėmis dovanomis ir padėkomis, D. Nausėdienei buvo įteiktas krašto apsaugos sistemos medalis civiliams „Už nuopelnus“, kuriuo pažymėtas pirmosios ponios asmeninis indėlis į Birutiečių sąjungos stiprinimą.

Atkūrus nepriklausomybę nuo 1991-ųjų vėl veikianti Birutiečių draugija siekia stiprinti moters vaidmenį kario šeimoje ir visuomenėje, kelti kariuomenės autoritetą, saugoti jos istorinį paveldą.

1925 metais įkurtos sąjungos tikslas buvo karininkų šeimų moterų tautinis ir kultūrinis lavinimas, jaunosios kartos auklėjimas, sužeistų ir ligotų karių globa.

Draugijos skyriai tarpukariu buvo steigiami kiekviename didesniame kariniame dalinyje, 1935-aisiais sąjunga pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu.

Sovietinės okupacijos metais draugija buvo uždaryta, o atkurta 1951 metais Čikagoje, Jungtinėse Valstijose.