Į šį sąrašą būtų įtraukti įmonių atstovai, žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais norintys tapti asmenys ir grėsmę nacionaliniam saugumui galintys kelti užsieniečiai.

Ministrų kabinetui pritarus, galutinį žodį dar turės tarti Seimas.

Pataisas teikianti Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad šiuos pokyčius inicijavo žvalgybos institucijos.

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, pokyčiai inicijuoti pastebėjus dabar galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus „dėl galimybės tirti poligrafu ne tik paslapčių subjektų darbuotojus, bet ir kitus asmenis, kuriems suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“.

KAM siekia, kad poligrafu būtų galima tirti įmonių darbuotojus, tikrinant juos dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, asmenų, dirbančių ar pretenduojančių dirbti su įslaptinta informacija, tačiau kurie nėra valstybės tarnautojai, kariai, pareigūnai ar institucijų darbuotojai, tyrimas melo detektoriumi negali būti atliktas.

Norima leisti tikrinti ir asmenis, pretenduojančius tapti žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, bei užsieniečius, kurie potencialiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir teikia išvadas bei informaciją Migracijos departamentui.

Siekiant teisinio aiškumo, siūloma detalizuoti pasekmes asmeniui atvejais, kai tyrimo poligrafu išvada yra neigiama ir kai asmuo atsisako tirtis poligrafu.

Siūlyme numatyta, jog asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, jam neišduodamas arba panaikinamas turėtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Jei tiriamas asmuo užsienietis – daroma išvada, kad šis žmogus kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pagal dabar galiojantį įstatymą atlikti tyrimą poligrafu gali statutinės institucijos, karinė žvalgyba, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnyba.