Profesorius: nenuostabu, kad mokiniai klausia, kam reikia matematikos

  • Teksto dydis:

Šiais metais matematikos egzaminą išlaikė daugiau mokinių nei pernai. Neišlaikė virš 15 procentų, o pernai neišlaikiusiųjų buvo dvigubai daugiau, praneša Info diena.

Vilniaus universiteto (VU) matematikos profesorius Rimas Norvaiša komentavo, kodėl šių metų matematikos egzamino rezultatai geresni.

„Norėčiau pasakyti štai ką: kai pamačiau egzamino užduotis šiais metais, man nekilo jokių abejonių, kad bus rezultatas toks, kokį mes turime, kad jis bus gerokai geresnis nei pernai“, – sakė jis.

Esą nuo pernai egzaminas skyrėsi sudėtingumo lygiu: „Aš kalbėčiau apie sudėtingumą, nes lengvumas yra subjektyvi sąvoka. O sudėtingumas – kiek užduotis atspindi tam tikrą žinių lygį, mąstymo lygį. Tuo požiūriu tos užduotis buvo nesudėtingos lyginant su tuo, kas buvo pernai. Sakyčiau, kad tokių intelektualinių siurprizų pernykštis egzaminas turėjo daugiau nei šiais metais. Šiais metais užduotys nebuvo tokios netikėtos. Dauguma jų, matyt, jau yra spręsta arba labai panašios yra spręstos. Tad buvo galima prognozuoti tokį rezultatą“, – sakė R. Norvaiša.

Mes turėtume tiksliau suformuluoti, ko mes tikimės iš mokyklinės matematikos, kokius tikslus jai keliam ir kokius tikslus mes keliam savo mokiniams.

Anot matematikos profesoriaus, „mūsų valstybiniai brandos egzaminai užduotis duoda šiek tiek kitokias negu kitose šalyse. Jeigu lygintume su brandos egzaminais kitose šalyse, kad ir Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje, tai mūsų užduotys ir ne tokios sudėtingos. Jos yra gerokai lengvesnės“.

„Mes turėtume tiksliau suformuluoti, ko mes tikimės iš mokyklinės matematikos, kokius tikslus jai keliam ir kokius tikslus mes keliam savo mokiniams. Situacija per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ta prasme, kad buityje mes pradėjome naudoti daugybę prietaisų – atėjo technologijos, skaičiavimo priemonės. Ir tai, ko mes iki šiol mokėme matematikoje, dabar be problemų gali atlikti skaičiuotuvai. Tad nenuostabu, kad mokiniai ir klausia, kam to reikia, jie nemato prasmės matematikos mokyme. Tai čia dabar iškyla toks sudėtingas klausimas: ko mums mokyti per matematiką? Alternatyva tam, ką aš pavadinčiau matematiniu raštingumu, tai, kas reikalinga kasdieniam gyvenime, – matematinio mąstymo specifikos atskleidimas. Kitais žodžiais tariant, kritinio mąstymo ugdymas matematikos kontekste“, – kalbėjo R. Norvaiša.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ežiukas iš Pabradės

ežiukas iš Pabradės portretas
greitai 2 + 2 bus valstybinis egzamenas, ko ir reikėjo tikėtis kapitalistinėj Lietuvoj, mokslas bus tik išrinktiesiems, likusiems batrakams užteks tokio lygio, welcome į Smetonos laikus.

Andrius

Andrius portretas
Teisingai pasakė prof. Norvaiša dėl loginio mąstymo. Jei net kyla klausimas „kam reikalinga“ matematika, tai akivaizdu, kad pasiektas dugnas. Ilgalaikės propagandos pasekmė. Auginami dundukai. Nesugeba mąstyti, jokios sveikos nuovokos.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių