Pereiti į pagrindinį turinį

Tyrimas: savižudybių romantizavimo žiniasklaidoje pasekmės – rimtos

2018-01-24 14:29

Pusšimtį imitacinių savižudybių ištyrusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) konstatuoja - žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti žmones gyvenimą baigti savižudybe užuot sprendus problemas.

Tyrimas: savižudybių romantizavimo žiniasklaidoje pasekmės – rimtos
Tyrimas: savižudybių romantizavimo žiniasklaidoje pasekmės – rimtos / A. Ufarto / BFL nuotr.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Robertas Šarknickas viešosios informacijos skleidėjams ir žurnalistams priminė protingumo ir santūrumo normas bei principus visuomenei pateikiant informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti.

„Nepaisant savižudybių problemos aktualizavimo ir bandymų spręsti šią problemą, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, tai reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo maždaug 28,7 asmenys. Šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias nuo 2012 metų, tačiau Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, taip pat patenka į pirmąjį penketuką pasaulyje“, - teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi kasmet vien tik Lietuvoje viena ar kita savižudybės forma daro įtaką per 4930 žmonių.

Būtina paminėti PSO įžvalgas, kuriose teigiama, kad bet koks nuodugnus savižudybės nušvietimas gali paskatinti pažeidžiamus žmones bandyti tai pakartoti.

R. Šarknicko nuomone, norint sumažinti žalą visų pirma reikėtų įsigilinti į veiksnius, kurie skatina ir palaiko tokius drastiškai didelius skaičius.

„Savižudybes skatinantys ir jas užkardantys faktoriai - sudėtingi ir nėra visiškai suprantami. Vis dėlto, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktais išaiškinimais, svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai. Kaip teigia PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai - aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir priklausančius savižudybės rizikos grupei paskatinti kreiptis pagalbos“, - pabrėžia Seimo narys.

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija cituoja mokslinius tyrimus, kuriais įrodyta - detalus savižudybių aprašymas gali paskatinti naujas savižudybes.

„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuvoje veikianti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba žiniasklaidai pateikia daugybę rekomendacijų, kaip pateikti informaciją apie savižudybes. Viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams ir žurnalistams rekomenduojama vengti romantizuojančių aplinkybių. Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad savižudybės romantizavimas didina galvojančių apie savižudybę žmonių riziką nusižudyti“, - akcentuoja parlamentaras R. Šarknickas.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys priminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovės profesorės Virginijos Adomaitienės išskirtus 2013 metus kai Lietuvoje šoktelėjo anksčiau mažėjęs savižudybių skaičius. „2013 metais per Lietuvą nuaidėjo žinia apie vieno žymaus lietuvių aktoriaus, TV laidų vedėjo savižudybę. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės, tokį savižudybių skaičiaus šoktelėjimą 2013 metais galėjo paskatinti būtent minėto aktoriaus savižudybė, kuri, anot jos, buvo stipriai romantizuojama žiniasklaidoje“, - pabrėžė R. Šarknickas.

Kaip teigia O. Davidonienė, po įvykio, kai įvairiose televizijos laidose buvo „linkima jam smagiai suktis ant debesėlio“, kelis mėnesius šalyje didėjo ir savižudybių dažnis.

„Jokiu būdu negalima teigti, kad romantinis savižudybės aplinkybių pateikimas - vienintelis faktorius, lemiantis imitacines savižudybes. Be savižudybių romantizavimo, pateikiant informaciją privalu vengti savižudybę pateikti kaip sensaciją, įprastą įvykį arba problemų sprendimo būdą“, - pabrėžia Seimo narys.

PSO primena, kad aprašant savižudybę geriau rašyti „augantys skaičiai“ ir vengti tokių hiperbolizuotų frazių kaip „savižudybių epidemija“, taip pat derėtų atsargiai naudoti žodį „savižudybė“ antraštėse. Netgi formuluotė „politinė savižudybė“ gali sumažinti bendruomenės jautrumą šiai problemai.

Pasak Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nario, informacija apie savižudybes neturėtų būti publikuojama pirmuosiuose leidinių puslapiuose, vengtinas bereikalingas istorijų apie savižudybes kartojimas.

„Grįžkime prie jau minėto pavyzdžio su aktoriaus netektimi 2013-aisiais. Tuo metu ši tema buvo eskaluojama spaudoje, per dieną pasirodydavo ne po vieną straipsnį apie įvykį, detalių apie aktoriaus gyvenimą. Straipsniai buvo pateikiami internetinių portalų pirmuose languose. Rezultatas - masiškai išaugęs savižudybių skaičius 2013-aisiais“, - konstatavo R. Šarknickas.

PSO nurodo, kad savižudybės iškėlimas į pirmuosius puslapius ir nereikalingas istorijų apie jas kartojimas gali labiau paskatinti imitacinį elgesį nei subtilus fakto pateikimas. Ekspertai rekomenduoja istorijas apie savižudybes talpinti laikraščio vidiniuose puslapiuose, puslapio apačioje, o ne pirmajame puslapyje ar vidinio puslapio viršuje. Taip pat reikia vengti tikslaus įvykusios savižudybės ar bandymo nusižudyti būdo aprašymo.

„Būtina paminėti PSO įžvalgas, kuriose teigiama, kad bet koks nuodugnus savižudybės nušvietimas gali paskatinti pažeidžiamus žmones bandyti tai pakartoti. Pavyzdžiui, pranešant apie vaistų perdozavimą, būtų neprotinga detalizuoti, kokios tai buvo medžiagos, koks jų kiekis ir derinys buvo suvartotas arba kaip medžiagos buvo įsigytos, nes psichologiškai pažeidžiamiems asmenims gali būti atskleistas kelias, būdas savižudybės link“, - pabrėžia Seimo narys.

Apibendrindamas R. Šarknickas atkreipė dėmesį, kad aptarti reikalavimai viešosios informacijos skleidėjams, rengėjams, žurnalistams, šiuo metu įtvirtinti tik Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse, tačiau nėra reglamentuoti įstatymu.

„Visų visuomenės informacijos skleidėjų, rengėjų, žurnalistų norėčiau primygtinai paprašyti laikytis minėtų reikalavimų. Būtent jūs formuojate piliečių šios dienos nuotaiką ir teigiamas ar neigiamas mintis. Neparodykime žmonėms kelio savižudybės link, priešingai - apšvieskime visuomenę prisidėdami prie savižudybių prevencijos. Tai ne tik centrinės valdžios, bet ir bendras visų reikalas“, - kvietė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų