Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, ne socialinės apsaugos ir darbo ministro idėja buvo viena ranka paimti mokesčių lengvatą vaikus auginantiems tėvams, o kita atiduoti, taip įgyvendinant „valstiečių“ pažadą mokėti „vaiko pinigus“.

„Atrodė, kad ne visi susigaudys, bet žmonės tikrai susigaudo, kad taip buvo padidintas mokestis turintiems vaikų, nes lengvatos naikinimas reiškia mokesčio padidinimą, taip pat prieštarauja valdančiųjų pažadui mažinti mokesčius turintiems vaikų per mokesčių lengvatą. Buvo negražiai sužaista“, - sakė metus socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio patarėjo pareigas ėjęs ir sausį iš jų pasitraukęs prof. R. Lazutka.

- Ar tiesa, kad Lietuva - vienintelė iš ES šalių, kurioje nėra mokesčių lengvatos vaikus auginantiems tėvams?

- Negalėčiau pasakyti, kad vienintelė, bet paprastai mokesčiai nustatomi atsižvelgiant į šeimos sudėtį, į tai, ar žmonės turi vaikų, kitų išlaikytinių.

Lyginant, kiek kurioje valstybėje žmonės uždirba „į rankas“, atsižvelgiama, ar darbuotojai yra vieniši, ar auginantys vaikus. Taip daroma todėl, kad viengungių ir turinčiųjų vaikų mokesčiai skiriasi. Taip paisoma socialinio teisingumo.

Žmogui, kuris turi šeimą, nustatomos neapmokestinamosios pajamos arba priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su, pavyzdžiui, vaikų mokymu. Tai nėra neapmokestinamasis pajamų minimumas, bet turintiems išlaidų, susijusių su vaikais, palengvina finansinę naštą.

Kiekvienas euras reikšmingas ir mokesčių lengvata už vaikus gali paskatinti dirbti, ieškotis kad ir sunkesnio, bet daugiau apmokamo darbo, nes ką uždirbsi, turėsi pats, o ne paims valstybė per mokesčius.

Parama auginantiems vaikus taikoma visuotinai. Taip, kaip dabar pas mus, kad nebūtų atsižvelgta į darbuotojų šeimos padėtį, tikrai nėra.

Ar tik Lietuvoje nebeliko mokesčių lengvatos vaikus auginantiems tėvams, reikia analizuoti. Kokioje nors Bulgarijoje ar kitose įdomiose pokomunistinėse šalyse visaip nutinka, kaip ir pas mus. Bet Vakarų šalyse - įprasta praktika išlaikytinių turintiems darbuotojams taikyti mokestines lengvatas.

- Kaip jūs asmeniškai vertinate mokestinių lengvatų naikinimą ir sprendimą mokėti „vaiko pinigus“?

- Tikriausiai neatskleisiu valstybės paslapčių, bet tuo laikotarpiu buvau socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju ir mačiau, kaip viskas vyko.

Dabar ministras L. Kukuraitis gauna pylos, kad stringa „vaiko pinigų“ mokėjimai, bet jis buvo prieš mokestinės lengvatos naikinimą vaikus auginantiems tėvams.

Pasitarime, kuriame jis dalyvavo, aš taip pat jam patarinėjau nenaikinti mokestinio minimumo darbuotojams, auginantiems vaikus, o „vaiko pinigus“ įvesti papildomai.

- Ministras buvo už ar prieš mokestinės lengvatos tėvams naikinimą?

- Jis buvo už tai, kad mokestinė lengvata liktų, o vaikus auginantys tėvai papildomai gautų „vaiko pinigus“.

Tai buvo įrašyta ir „valstiečių“ programoje. Tačiau dabar tie du programoje minėti dalykai - nesuderinti. Buvo žadėta, kad turintys vaikų mokės mažiau mokesčių, o kitoje programos vietoje buvo įrašyta, kad bus „vaiko pinigai“.

Kadangi neapmokestinamojo minimumo lengvatai ir „vaiko pinigams“ reikėtų daug daugiau lėšų, finansų ministras pasiūlė saliamonišką sprendimą - didelei daliai žmonių tuos pačius pinigus atiduoti mokant „vaiko pinigus“, paimant juos iš mokesčių lengvatos. Kitaip tariant, viena ranka iš mokesčių paimti, kita ranka - atiduoti, taip įgyvendinant pažadą mokėti „vaiko pinigus“.

Atrodė, kad ne visi susigaudys, bet žmonės tikrai susigaudo, kad tokiu būdu buvo padidintas mokestis turintiems vaikų, nes lengvatos naikinimas reiškia mokesčio padidinimą, o tai prieštarauja valdančiųjų pažadui mažinti mokesčius turintiems vaikų.

Buvo negražiai sužaista.

- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sulaukia daug kritikos dėl „vaiko pinigų“. Socialiniuose tinkluose linksniuojama, kad Lietuva - vienintelė ES, kurioje auginantiems vaikus nėra mokesčių lengvatos.

- Kaip sakiau, socialinės apsaugos ir darbo ministras pasisakė prieš „vaiko pinigus“ vietoj mokesčių lengvatos auginantiems vaikus, o dabar jam dar reikia teisintis, kad „vaiko pinigų“ mokėjimas stringa.

Tokia politiko dalia. Kadangi priimtas sprendimas - kolektyvinis, o ministras yra tos komandos dalis, nebėra kur dėtis, jis nebegali prieštarauti, turi paklusti bendram politiniam sprendimui.

- Kokiai paramai auginantiems vaikus pritartumėt jūs?

- Neapmokestinamasis pajamų minimumas - papildomas ir labai geras paramos šeimoms instrumentas, nes, be kita ko, turinčius vaikų žmones skatina papildomai uždirbti.

Uždirbant mažai ir pradėjus gauti didesnį darbo užmokestį, papildomos pajamos neapmokestinamos dėl taikomos lengvatos. Ir tai yra labai gerai.

Aišku, ši priemonė nepadeda žmonėms, kurie nedirba ar uždirba labai mažai, tačiau jiems gali būti skirti „vaiko pinigai“.

Mano nuomone, neapmokestinamasis pajamų minimumas ir „vaiko pinigai“ vienas kitam netrukdo.

Būtų galima sakyti, kad daug uždirbantys žmonės tokiu atveju naudotųsi dviguba parama, tačiau čia gali būti pasitelktas trečias instrumentas, tipiškas dalyje šalių - progresinis tarifas.

Arba galima sakyti, kad mokėdami 15 proc. nuo didelių pajamų, jie sumoka daugiau mokesčių ir todėl negaila, kad jiems tas 30 eurų per vaiko pinigus grįžta.

Kitose šalyse siekiama mokesčius ir išmokas suderinti, bet tipiška nustatant mokesčius atsižvelgti į šeimos sudėtį. Tipiška, kad šalyse mokami vaiko pinigai. Tipiška, kad yra diferencijuoti mokesčių tarifai.

- Kokius galimus pavojus įžvelgtumėt panaikinus mokestinę lengvatą dirbantiems tėvams?

- Tai reiškia, kad žmonės, kurie tiek pat uždirba, nesvarbu, turi vaikų ar neturi, vienodai prisideda prie visuomenės reikmių finansavimo mokėdami vienodus mokesčius.

Turintys vaikų patiria daugiau išlaidų, nors vaikus augina ne tik savo džiaugsmui, bet ir visuomenei, tiems, kurie vaikų neturi, nes užaugę vaikai bus mokesčių mokėtojai, kurs produktą.

Ir čia kalbame ne vien apie turinčius ir neturinčius vaikų. Didelis skirtumas, ar šeimos augina vieną, ar tris vaikus. Pastarosios išaugins tris žmones, kurie mokės „Sodrai“ ir mokės pensijas toms šeimoms, kurios augins tik vieną vaiką.

Visą vaikų auginimo naštą sukrauti turintiems daugiau vaikų - neteisinga. Todėl visuomenė turėtų diferencijuoti mokesčius - auginantys vieną vaiką galėtų mokėti daugiau mokesčių, turintys tris - mažiau.

Reikia pripažinti, kad vaikai yra svarbūs ne tik tėvams asmeniškai, bet yra visuomenės turtas. Jei taip - kodėl nepasidalinti jų auginimo našta atlaisvinant nuo mokesčių, kad jie geriau gyventų?

Žinoma, auginantiems vaikus galima pridėti ir vaiko pinigų. Bet jie mokami visiems. O mokesčių lengvata yra ir papildoma paskata siekti geriau apmokamo darbo.

Geriau apmokamas darbas gali būti sunkesnis, mažiau patogus derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus, bet teikti didesnę naudą šeimai. Ir jeigu papildomas uždarbis - neapmokestinamas, žmogui didesnė paskata jo siekti.

Kitas pavyzdys - vyras vienas dirbantis šeimoje, nes žmona augina tris vaikus. Eiti jai ar neiti dirbti? Jeigu ji išeina į darbą ir visas jos atlyginimas apmokestinamas be jokios lengvatos, paskata eiti į darbą - mažesnė.

Tačiau jeigu įsidarbinusi moteris „į rankas“ gaus daugiau, nes bus taikoma mokestinė lengvata, paskata dirbti bus didesnė.

Neapmokestinamasis minimumas auginantiems vaikus sukuria papildomą paskatą dirbti arba jos nemažina. Tai labiau veikia žmones, kurie uždirba nedaug.

Daugiau uždirbantys paprastai vis viena dirba, mokesčių lengvata jiems ne tokia reikšminga. Bet gyventojų grupei, kuri gauna minimalią algą ar kiek daugiau, kiekvienas euras reikšmingas ir mokesčių lengvata už vaikus gali paskatinti dirbti, ieškotis kad ir sunkesnio, bet daugiau apmokamo darbo, nes ką uždirbsi, turėsi pats, o ne paims valstybė per mokesčius.