Jokia veiksminga šalies gynybos sistema negali remtis tik profesionalais, įsitikinęs Liberalų sąjūdžio narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jo manymu, žmonės turėtų būti pasiryžę, norėti ir galėti gintis patys, o savigynos kultūra, anot liberalo, turėtų būti puoselėjama nuo mokyklos laikų.

„[Dabar] žmonės mokomi – jei kažkas atsitiks, nesijaudink, nepulk pats nieko daryti, ateis profesionalai, visus išgelbės ir viską padarys, nesvarbu, ar kalbėtume apie tai, kad nuo galimų grėsmių mus apsaugos NATO, ar apie nusikaltimą gatvėje, kur grėsmė kyla ne šalies, o privataus asmens saugumui“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako R. Šimašius.

– Liberalai siūlo savo gynybos planus. Kokie jie?

– Na, nedrįstu pasakyti, kad siūlome gynybos planus. Dabar ne vienas baksnoja į Lietuvos gynybos sistemos spragas. Tikrai nesu ekspertas, galintis įvertinti, ar tos spragos tinkamai įvardintos, ar ne. Bet aišku viena – norint, kad Lietuva būtų apginta galimos grėsmės akivaizdoje, reikia, kad žmonės ir norėtų, ir galėtų savo tėvynę ginti bei prie tos gynybos prisidėti.

Šiuo atveju aišku viena – jokia veiksminga šalies gynybos sistema negali remtis tik profesionalais. Tam būtina pasitelkti pilietines, pusiau sukarintas organizacijas ir tegu žmonės realizuoja savo konstitucinę teisę ir pareigą prisidėti prie šalies gynybos. Tarkime, Savanoriškoji krašto apsauga ir Šaulių sąjunga yra tos organizacijos, kurios labai svarbios.

Mūsų manymu, dėliojant visas gynybos scenas, svarbu dėti labai aiškų akcentą, kad nebūtinai pinigai ir privaloma šauktinių tarnyba, bet ir savanoriškas žmonių dalyvavimas ir jų įgalinimas yra labai svarbu. Ir tai, beje, susiję tiek su gynyba ginklu rankose, tiek su gynyba nuo kibernetinių ar propagandinių atakų. Čia ypač daug gali padėti pilietinės visuomenės ir žmonių savanoriškas dalyvavimas.

– Jūsų komentare išvadintuose punktuose kalbate ir apie savigynos kultūrą ir pasirengimą. Kokia yra ta mūsų savigynos kultūra?

– Na, iš tiesų nereikia toli dairytis. Mes labai dažnai pamatome, kaip žmonės mokomi – jei kažkas atsitiks, nesijaudink, nepulk pats nieko daryti, ateis profesionalai, visus išgelbės ir viską padarys, nesvarbu, ar kalbėtume apie tai, kad nuo galimų grėsmių mus apsaugos NATO, ar apie nusikaltimą gatvėje, kur grėsmė kyla ne šalies, o privataus asmens saugumui. Ir tokiu atveju pirmas signalas – geriau nesikišk, o skambink policijai.

Realybė yra kitokia. Nei policininkų, nei kariuomenės neužteks apginti viskam. Žmonės turi būti pasiryžę, norėti ir galėti gintis patys. Būtent tas kultūros skiepijimas vyksta nuo mokyklos laikų. Jis yra labai aktualus ir svarbus visai visuomenei.