Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.

Pernai Kauno kolegija buvo antrojoje pozicijoje. Tuo metu ilgą laiką lyderiavusi Vilniaus kolegija šįmet liko antra, Kauno technikos kolegija – trečia, ketvirtoje vietoje yra Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Penktąja vieta pasidalijo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bei Šiaulių valstybinė kolegija.

Anot „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, tam įtakos galėjo turėti kriterijai pagal kuriuos buvo vertinamos kolegijos – kolegijų mokslo veikla įvertinta pagal panašius kriterijus kaip ir universitetų mokslo veikla.

„Kauno kolegija lyderiauja pagal mokslo veiklą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Kučinskaitė.

Pasak reitingų sudarytojų, dar viena pirmos pozicijos pokyčio tarp kolegijų priežastis – nemažas skaičius studentų, nutraukusių studijas Vilniaus kolegijoje.

„Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

„Ką tai reiškia mums? Sakyčiau, ir gerai, ir blogai, Tie kurie turi pinigų, aukštesnių pajamų šeimoms, tai tikrai yra gerai, tos šeimos, kurios neturi pinigų apmokėti už vaiko mokslą privačiose mokyklose (...) vidutinių ir žemesnių pajamų šeimoms tai tikrai drama sakyčiau“, – sakė J. Kučinskaitė.

Ji taip pat pridūrė pastebėjusi, kad daugėja privačių mokyklų, kurios pasirenka dirbti pagal tarptautinio bakalaureato programą.

„Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

Tarp universitetų lyderiai išlieka tie patys, skiriasi tik žemesnės pozicijos

Šiais metais kitaip rikiuojasi ir žemesnes pozicijas užimantys universitetai.

Antroje vietoje valstybinių universitetų reitingų lentelėje yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pernai jis buvo trečias.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Pagal daugelį parametrų ar mes žiūrėtume pagal moksliškumą, ar pagal kitus parametrus, LSMU lyderiauja“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Į trečią iš ketvirtosios vietos per metus pakilo Vytauto Didžiojo universitetas. Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Kauno technologijos universitetas. 2022-aisias jis buvo antras.

Penktoje vietoje, kaip ir pernai, pozicijas išlaikė Vilnius TECH universitetas.

Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis.

Tarp privačių universitetų tradiciškai pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, antroje vietoje – Europos humanitarinis universitetas, o trečioje – Kazimiero Simonavičiaus universitetas, pernai buvęs ketvirtas.

Universitetai buvo vertinami pagal 39 skirtingus parametrus, jie sugrupuoti į penkis kriterijus. Sudarant reitingus, didžiausias dėmesys kreipiamas į darbdavių vertinimus, studentus ir studijas, mokslo, meno ar sporto veiklą bei personalo pasiekimus.

Prasčiausi mokinių pasiekimai – Pagėgiuose, geriausi – sostinėje

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, trečioje vietoje liko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Pernai šią poziciją užėmė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Vilniaus jėzuitų gimnazija liko ketvirta, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazija – penkta.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmasis yra Klaipėdos licėjus, antroje vietoje – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija. Pernai ji liko ketvirta. Toliau rikiuojasi Šiaulių J. Janonio gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija ir Marijampolės marijonų gimnazija.

Gimnazijų reitingai sudarytas remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Gimnazijos gavo taškų tik už tuos abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais nei 36 balų įvertinimais. Žemiausius balus gavusių abiturientų rezultatai nebuvo vertinti.

Pagal moksleivių pasiekimus pirmauja Vilnius, Kaunas, Palanga, Klaipėda ir Šiauliai.

Prasčiausi mokinių pasiekimai užfiksuoti Pagėgiuose, Šilalėje, Alytaus, Šiaulių ir Šakių rajonuose bei Kalvarijoje.