Gausybė kandidatų, naujų rinkimų technologijų naudojimas, netradicinės rinkėjų viliojimo formos, rimtų debatų trūkumas – tokius epitetus vartoja politologai vertindami šiųmetinę savivaldos rinkimų kampaniją.

„Rinkiminė kova, nors ir keista, vyksta pakankamai intensyviai. Pasitikrinau savo pašto dėžutę - kandidatų įvairių kreipinių, laiškų, kortelių atėjo daugybė. Internetinėje erdvėje politikai stengiasi labai intensyviai save eksponuoti. Tai yra rodiklis, kad bėgant laikui, rinkiminės kampanijos gali persikelti į internetinę erdvę“ – apie šiųmetinę rinkiminę kampaniją kalbėjo politologas Lauras Bielinis.

Jo teigimu, spaudoje rinkiminė kampaniją yra labai panaši į anksčiau buvusias ir niekuo neišsiskirianti. „Vyksta tie patys užsakomųjų straipsnių, reportažų, išpirktų puslapių spausdinimai – taip, kaip visada būdavo“, - sakė politikos ekspertas.

Politologas Arūnas Molis atkreipia dėmesį į kiek kitokius dalykus. Jo teigimu, bene didžiausia naujovė, kad savivaldos rinkimuose šiemet pirmą kartą galės dalyvauti ir partijoms nepriklausantys kandidatai, kandidatuojantys ne partijų sąrašuose.

Apibendrindamas rinkiminę kampaniją pašnekovas stebėjosi skandalų gausa.

„Neprisimenu, kad kada nors anksčiau būtų tokių didelių skandalų – dėl rinkėjų papirkinėjimo ar ne visai sąžiningos rinkimų kovos. Mes, kaip ir kai kurios kitos šalys, pradedame vis labiau naudoti įvairias rinkimų technologijas, kurių iki šiol nenaudojome ar jos nebuvo plačiai žinome. Prisiminkime, kad ir pastarąjį skandalą, kai buvo bandyta pasinaudoti išankstiniu balsavimu ir rinkėjai buvo vežami į rinkimų apylinkes“, - tvirtino pašnekovas.

Jis tikino, kad skandalai gali būti susiję su tuo, kad politinės partijos gali skirti mažiau lėšų rinkiminei kovai. „Užslėpta rinkiminė kova tampa aktyvesnė šiuo metu“, - sakė A.Molis.

Jis nurodė nepastebintis kandidatų išmonės ar sugebėjimo rinkėjus vilioti originaliomis rinkiminėmis programomis. „Užtenka pasižiūrėti į Vyriausiosios rinkimų komisijos leidinį, kuriame visi Vilniuje kandidatuojantys kandidatai turėjo galimybę parašyti apie savo pažadus ar rinkiminę programą. Tikrai nepersistengė nei vieni – ypač kalbant apie naujai susikūrusias politine spartijas. Tos visos rinkiminės nuostatos atrodo kiek niūrokai“, - kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptauinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Jo kolega Mindaugas Jurkynas rinkiminėje kampanijoje pasigedo rimtų debatų. „Viskas apsiribojo internetu, radijo reklama ar įvairių skrajučių dalinimu. Nepasakyčiau, kad ši rinkiminė kampanija kuo nors išsiskirtų. Manyčiau, priešingai, kad ji – vangi“, - sakė M.Jurkynas.

„Trūko kandidatų idėjų sklaidos. Galėjo žiniasklaida organizuoti bent populiariausių ir stambiausių veikėjų, politinių partijų – tarkime, Vilniuje ar Kaune -  debatus. Būtų buvę labai įdomu paklausyti“,- pastebėjo politikos ekspertas.