Sekmadienį atnaujintą susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje su Armėnija pasirašiusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad Jerevanas siekia aktyviai bendradarbiauti su NATO, nors ši Kaukazo šalis svarbiausiu saugumo garantu kelis dešimtmečius laiko Rusijos pajėgas.

„Šitas vizitas buvo didžiulis Armėnijos interesas. Jie dėjo visas pastangas, kad jis įvyktų, nepaisant to, kad Lietuvoje rinkiminiai metai, turiu daug būti Seime. Todėl jis vyksta sekmadienį, ir tai rodo didžiulį dėmesį ir norą bendradarbiauti su NATO, Europos Sąjungos valstybėmis“, - telefonu iš Armėnijos BNS sakė ministrė.

„Jiems, kaip pabrėžė ministras, balansas tarp dviejų skirtingų saugumo struktūrų ir bendradarbiavimas su NATO yra svarbi kryptis“, - teigė R.Juknevičienė.

Pasak jos, pagal naują susitarimą, kuris atnaujino prieš 10 metų pasirašytą sutartį, ketinama didžiausią dėmesį skirti bendradarbiavimui mokslo srityje - Armėnijos karininkams sudaromos galimybės įgyti patirties Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže.

„Šio susitarimo atnaujinimas yra labai gera preliudija į kitų metų Lietuvos pirmininkavimą ES, kada Rytų partnerystė bus vienas iš mūsų prioritetų saugumo srityje“, - kalbėjo ministrė.

R.Juknevičienė sakė per susitikimą su Armėnijos kolega Seiranu Ohanianu aptarusi saugumo situaciją Kaukaze ir Baltijos regione.

„Pabrėžiau, kad Lietuva šiuo metu jaučiasi saugi dėl mūsų narystės NATO, ES, dėl gero bendradarbiavimo su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Pabrėžiau mūsų pagrindinį prioritetą saugumo srityje - tai yra energetinį saugumą, projektus, kurie pradedami. Ministras kalbėjo ir apie didžiausią skaudulį - Kalnų Karabachą“, - sakė ministrė.

Pirmadienį R.Juknevičienė susitiks su Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu.

Armėnijoje yra dislokuota apie 5 tūkst. Rusijos karių, kurie padeda saugoti sienas su Turkija ir Iranu. Įtempta saugumo situacija regione pastaruoju metu dar paaštrėjo dėl Kalnų Karabacho, kurį Azerbaidžanas grasina atsiimti jėga.

Tarptautinė bendrija krikščionių armėnų gyvenamą Kalnų Karabachą laiko musulmoniško Azerbaidžano dalimi, bet anklavas po 1991 metais paskelbtos nepriklausomybės faktiškai tvarkosi savarankiškai. Nepriklausomybės deklaracija tuomet sukėlė karą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, jis netvariomis paliaubomis baigėsi 1994 metais.

Nors Armėnija, kaip ir visos kitos pasaulio šalys, nėra pripažinusi Kalnų Karabacho nepriklausomybės, anklavo ekonomikoje cirkuliuoja Armėnijos pinigai (dramos), Jerevanas nepripažintai respublikai teikia finansinę paramą. Pastaruoju metu pasienyje vis įvyksta susišaudymai, kurie nusineša abiejų šalių karių gyvybių.