S. Rudėnaitė: neturi būti situacijų, kad pažeminęs vardą teisėjas išvengtų atsakomybės

Teisėjų tarybos pirmininkė, laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, jog Konstitucinis Teismas (KT) patvirtino sprendimus dėl teisėjų vardą pažeminusių teisėjų atleidimo ir įtvirtino, kad tokie asmenys negali likti pareigose.

„KT sprendimas patvirtino, kad iki šiol taikyta praktika neprieštarauja Konstitucijai. Tą teisę ir pareigą mes taip ir supratome kaip Teisėjų taryba, kai prezidentas kreipiasi, Teisėjų taryba turi įvertinti tokio kreipimosi pagrįstumą ir turi teisę spręsti, ar patarti (atleisti teisėją), ar nepatarti“, – BNS sakė S. Rudėnaitė.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad buvusio LAT teisėjo Egidijaus Laužiko ir buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atleidimai neprieštarauja Konstitucijai.

Abu teisėjai iš pareigų buvo atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.

Komentuodama KT sprendimą S. Rudėnaitė pažymėjo, kad teismas pasisakė, kad „neturi būti situacijų, kai teisėjas, padaręs poelgį, kuris atitinka vardo pažeminimą, galėtų išvengti atsakomybės, konstitucinės ar kitokios teisinės, ir likti pareigose“.

„Reguliavimas nebuvo labai aiškus ir tarp teisininkų buvo įvairių diskusijų, tačiau KT savo nutarime sako, jog pripažinus, kad vienintelis būdas atleisti LAT ir Apeliacinio teismo teisėjams pažeminus vardą būtų tik apkalta, Seimui nepriėmus sprendimo (dėl pašalinimo), teisėjo situacijos būtų labai netoleruotina“, – kalbėjo LAT vadovė.

„Žmogus, kuris galimai padarė nebūtinai nusikalstamą veiką, bet nesuderinamą su pareigomis poelgį, liktų toliau dirbti teisėju“, – pažymėjo S. Rudėnaitė.

Žmogus, kuris galimai padarė nebūtinai nusikalstamą veiką, bet nesuderinamą su pareigomis poelgį, liktų toliau dirbti teisėju.

Nutarimo aiškinamoje dalyje KT daugiausiai pasisakė dėl argumentų, esą LAT ir Apeliacinio teismo teisėjai iš pareigų galėjo būti atleisti tik surengus apkaltos procedūrą.

Pasak KT, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos Konstitucijoje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.

KT vadovė Danutė Jočienė skaitydama aiškinamąją dalį pažymėjo, kad apkaltą numatant kaip vienintelę galimybę atleisti aukšto rango teisėjus „susidarytų prielaidos atsirasti situacijai, kai Seime neinicijavus apkaltos proceso teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui (...) toks teisėjas nebūtų atleistas iš pareigų ir galėtų toliau vykdyti teisingumą“.

„Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika. Aiškinant Konstituciją taip, kad savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą teisėjai gali būti pašalinti tik apkaltos tvarka, susidarytų situacija, kai tokie teisėjai iš viso negalėtų būti atleisti iš pareigų už poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, bet nėra sulaužoma priesaika, nors už tokį poelgį žemesnių grandžių teisėjai galėtų būti atleisti iš pareigų“, – sakė D. Jočienė.

KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano. Po KT sprendimo šių buvusių teisėjų bylos bus atnaujintos.

Vilniaus apygardos teismas sako kreipimesi į KT pažymėjo, kad 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, buvo priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejojo, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kilo įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.

Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.

Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, už pritarimą antrojo atleidimui – 53 parlamentarai.

Taip pat šią savaitę iki KT sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė už vairavimą išgėrus atleisto LAT teisėjo Arvydas Daugėlos bylą dėl atleidimo iš darbo.

„Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Konstitucinio Teismo sprendimo kitų teisėjų bylose, jose keliami analogiški klausimai“, – BNS sakė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

A. Daugėla padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą dėl atleidimo iš darbo. Byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė, nagrinėjant bylą apygardos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ir vel sapaliones??kodel nei vienas

Ir vel sapaliones??kodel nei vienas portretas
Teismu korumpas,nesedi su turto konfiskacija???koks atleidimas???

×₩

×₩ portretas
O galite nors vieną nepažeminusį kokio tai teisėjo vardo ar tiksliau gal formuluokit, nepriekaištingos reputacijos , rodykit nors vieną. Auūūū. Nerasta tokių. Kas iš to seka?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių