Seimas rengiasi įpareigoti Vyriausybę nupirkti pačiame Vilniaus centre esantį pastatą, kuriame prieš dvi dešimtis metų veikė Lietuvą į Nepriklausomybę atvedęs Sąjūdis.

Siūlys priimti rezoliuciją

Rytoj Seimo plenariniame posėdyje ketinama priimti rezoliuciją, kurioje, be kita ko, kalbama apie būtinybę valstybės reikmėms perimti priešais Arkikatedrą esantį pastatą Vilniuje, Gedimino pr. 1, kuriame buvo įsikūrusi Sąjūdžio būstinė.

"Vyriausybei rekomenduojama užbaigti 2000 m. pradėtus sprendimus, kad Vilniuje, Gedimino pr. 1 name, būtų įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus – Lietuvos valstybės muziejaus filialas. Perspektyvoje turėtų būti numatoma išpirkti bei perimti visuomenės reikmėms visą šį pastatą", – nurodoma rezoliucijos projekte.

Jį parengė Sąjūdžio vadovas, Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rytas Kupčinskas.

Rezoliucijoje taip pat siūloma 1988 m. atsiradusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo dieną – spalio 22-ąją – "įtraukti į valstybės minimų dienų sąrašą, iškeliant valstybinę vėliavą".

Šeimininkų – ne vienas

R.Kupčinskas tvirtina, kad dvidešimtmetį pernai atšventęs Sąjūdis vis dar nėra pakankamai pagerbtas valstybės. "O juk Sąjūdis 1988–1990 m. buvo autentiškas tautos valios veiksnys atkuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tai istorinė Sąjūdžio misija, kuri, deja, iki šiol nėra tinkamai įtvirtinta valstybės institucijų", – pabrėžė R.Kupčinskas.

Jis sutinka, kad prireiks nemenkų finansinių išteklių, galbūt net kelių milijonų litų, norint įgyvendinti rezoliucijoje išdėstytą rekomendaciją Vyriausybei išpirkti Gedimino pr. 1 namą ir įkurti jame Sąjūdžio muziejų. "Taip, tai kainuos kažkiek pinigų, gal net ir nelabai mažai, bet tai būtina valstybės istorinei atminčiai užtikrinti", – teigė R.Kupčinskas.

Turi tik kelis kabinetus

Kol kas visuomenine organizacija, asociacija, tapęs Sąjūdis glaudžiasi keliuose kabinetuose Gedimino pr. 1. "Trečiame aukšte esame išsaugoję autentiškas patalpas, kuriose prieš dvi dešimtis metų dirbo Sąjūdis", – pasakojo R.Kupčinskas.

Ši organizacija savo reikmėms turi ir kelis kabinetus pirmame pastato aukšte. Jie priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir Sąjūdžiui perduoti pagal panaudos sutartį.

1988 m. įsikūrus visuomeniniam judėjimui Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui Teatro sąjunga ir kitos Gedimino pr. 1 įsikūrusios organizacijos suteikė dalį savo turimų patalpų.

Netrukus visai visuomenei šis pastatas asocijavosi su Sąjūdžio būstine, tapo šios organizacijos simboliu.

Pasikeitė valdžia

Pasak R.Kupčinsko, jau ne pirmus metus bandoma pastatą Gedimino pr. 1 atiduoti visuomenės reikmėms ir jame įkurti Sąjūdžio muziejų. "Net ir Vyriausybės nutarimas atitinkamas buvo priimtas 2000 m. Tačiau jis taip ir nebuvo įgyvendintas dėl lėšų stokos", – sakė dabartinis Sąjūdžio vadovas.

Iš tiesų 2000 m. spalį kadenciją baigianti tuometė Andriaus Kubiliaus vadovaujama dešimtoji Vyriausybė priėmė nutarimą dėl negyvenamųjų patalpų Gedimino pr. 1 perdavimo. Nutarimu buvo numatyta Nacionaliniam muziejui perduoti beveik 80 kv. m patalpų šiame istoriniame name. Tuometis Vilniaus apskrities viršininkas įpareigotas pasirašyti patalpų perdavimo aktą, o Finansų ministerijai nurodyta numatyti biudžete lėšas Sąjūdžio ekspozicijai išlaikyti.

Bet viso to nebuvo padaryta dėl 2000 m. pabaigoje pasikeitusios valdžios.

"Tai bus lyg ir tęstinumas. Prieš aštuonerius metus Vyriausybės nutarimą dėl tų patalpų sutvarkymo pasirašė tuometis premjeras A.Kubilius. Dabar jis vėl premjeras, todėl galės užbaigti tuomet pradėtą darbą", – teigė R.Kupčinskas.

Vakar vakare Gedimino pr. 1 surengtas A.Kubiliaus susitikimas su Sąjūdžio tarybos nariais, kuriame, be kita ko, kalbėta ir apie patalpų muziejui įsteigti išpirkimo problemas. Premjeras žadėjo stengtis, kad šis klausimas būtų išspręstas artimiausiais metais.

Gedimino pr. 1

Šiuo adresu Vilniuje registruoti trys pastatai: kavinė (40,93 kv. m), 4 aukštų gyvenamasis namas (1757,22 kv. m) ir 3 aukštų administracinis pastatas (1415,07 kv. m).

Sąjūdžio patalpos buvo įsikūrusios administraciniame pastate, kurį ir siekiama išpirkti visuomenės reikmėms bei įsteigti jame šios visuomeninės organizacijos muziejų.

Iš viso yra 8 šio administracinio pastato patalpų savininkai – du juridiniai ir šeši fiziniai asmenys:

Vilniaus miesto savivaldybė – 212,68 kv. m;

vienas Lietuvos juridinis asmuo – 178,44 kv. m (restorano patalpos);

du fiziniai asmenys, Lietuvos piliečiai, sutuoktiniai – 177,73 kv. m (įsigijo 2007 m.);

du fiziniai asmenys, užsienio piliečiai – 73,04 kv. m (įsigijo 2007 m.);

du fiziniai asmenys, užsienio piliečiai, sutuoktiniai – 538,95 kv. m (įsigijo 2004 m.), taip pat 131,31 kv. m, kuriuos šie užsienio fiziniai asmenys įsigijo 2008 m. iš dalį tų pačių patalpų turinčio juridinio asmens, disponuojančio ir restorano patalpomis.