Lietuvoje vėl bręsta nauja administracinė reforma. Praėjus penkeriems metams po apskričių panaikinimo šalyje, Seimo kuluaruose randasi iniciatyvos, kad reikėtų jas vėl sugrąžinti. Juolab kad apskričių pavadinimus išlaikė daugelis tarnybų, be to, su regionų vystymusi labai susijęs ir ES finansų paskirstymas. Šių administracinių vienetų atgaivinimui pritartų kone visi buvę Klaipėdos apskrities vadovai.

Kilo idėja atgaivinti

1995 m., kai Lietuva buvo suskirstyta į dešimt apskričių, atsirado administraciniai vienetai, perėmę beveik visų šalies ūkio sričių valdymą. Taip buvo įgyvendintas regioninis savarankiškumas, sumažinta centralizuotos valdžios įtaka periferijose.

Ši "smetoninė idilė" truko lygiai 15 metų, o apskričių administracijų veikla nutraukta ekonominio nuosmukio laikais. Tuo metu struktūrą drebino ir žemės grąžinimo skandalai bei vadinamosios žemgrobių bylos, kurios buvo tiesiogiai susijusios su apskričių vadovų ar jų pavaldinių sprendimais.

Šiandien niekas negali pasakyti, kiek valstybė sutaupė ir ar tikrai sutaupė, panaikinus apskričių administracijas. Aišku tik viena – jų funkcijas turėjo perimti savivaldybės, tačiau apskričių pavadinimus iki šiol išlaikė daugelis tarnybų – policija, priešgaisrinė apsauga, aplinkosaugininkai ir kiti.

"Kai apskritys kūrėsi, į jas buvo sudėtos didelės viltys – decentralizuoti šalies valdymą. Tada siekėme, kad iš Vilniaus viskas persikeltų į miestus ir miestelius, arčiau žmonių. Tačiau faktiškai tai neįvyko. Nors gyvenimas įrodė, kad savivalda yra efektyvesnė. Dabar akivaizdu, kad vėl reikia viską koncentruoti į regionus", – mano buvęs Klaipėdos apskrities valdytojas Jurgis Aušra.

Paradoksalu, bet praėjus penkeriems metams po apskričių panaikinimo Seime sklando idėjos, jog šalies administracinis suskirstymas į apskritis buvo visai geras dalykas ir šiandien jo labai trūksta, ypač kai prabylama apie ES finansinių fondų paskirstymą regionams. Tad neatmestina tikimybė, kad Lietuvoje vėl bręsta nauja administracinė reforma.

Pradžia – be bylų

Klaipėdietis 74-erių J.Aušra buvo pirmasis Klaipėdos apskrities valdytojas, šias pareigas ėjęs 1995–1997 m. Jis bene vienintelis iš visų buvusių apskrities vadovų buvo nepartinis, tačiau faktiškai remiamas socialdemokratų. Ir bemaž vienintelis, kuris tuo metu neužkliuvo teisėsaugai, nors jo valdymo metu prasidėjo žemės grąžinimo reforma.

"Iki šios dienos man negrąžinta visa mano paveldėta žemė, to nesiekiau sąmoningai, nes kol buvau valdytoju, nenorėjau pakliūti į jūsų (žurnalistų – A.D.) rankas. Turiu pripažinti, kad mano vadovavimo apskričiai laikotarpiu žemės skandalų nebuvo. Sklandžiai dirbo Žemės tarnyba, teisininke tada buvo Kristina Vintilaitė, pro jos akis nepraslysdavo bet kas. Galiu pasigirti, kad mano laikais dėl sklypų teisminių ginčų nekilo", – tikino pašnekovas.

J.Aušros apskrities valdytojo kadencija baigėsi 1997 m. po naujų Seimo rinkimų. Po to jis vadovavo ekspedijavimo bendrovei "Euroga", nuo 2000-ųjų 10 metų buvo kompanijos "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius.

Šiandien buvęs Klaipėdos meras (1994–1995 m.), Klaipėdos tarybos deputatas (1990–1995 m.) bei miesto savivaldybės tarybos narys aktyviame politiniame gyvenime nedalyvauja. Kaip pats teigia, mėgaujasi pensininko statusu ir vadovauja Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondui.

Klausimas: ar sutaupė?

52-ejų Laisvūnas Kavaliauskas – vienas iš kelių buvusių apskrities viršininkų (1997–2000 m.), kuris po beveik 15 metų pertraukos grįžo į aktyvią politiką ir šiemet yra išrinktas į uostamiesčio tarybą. Visus tuos metus L.Kavaliauskas dirba Kultūros paveldo departamente inspektoriumi.

"Mane irgi tikrino specialiosios tarnybos, viskas dėl žemės grąžinimo sprendimų. Jie ieškojo, ar ir aš neturiu kur nors įsigijęs sklypų savo giminaičių ar šeimos narių vardu. Bet labai nusivylė, nes, pasirodo, išskyrus uošvę, L.Kavaliauskas daugiau nieko ir neturi", – su humoru ne itin malonią situaciją prisiminė buvęs apskrities vadovas.

L.Kavaliauskas teigė nesigailintis, kad teko eiti šias pareigas, esą tai buvo labai įdomus laikotarpis, įgyta daug patirties ir pažinčių.

"Esu tikras, kad šalies administracinis skaidymas į apskritis buvo geras dalykas. Todėl nieko keista, kad šiuo metu vėl galvojama atkurti regionus. Ir net Seime jau randasi tam tikros iniciatyvos. Juk prisiminkime, kad Euroregionai užgimė būtent apskrityse, vėliau jų funkcijos perduotos atskiriems rajonams, bet pripažįstama, kad ta apskričių veikla buvo gana sėkminga", – teigė L.Kavaliauskas.

Esą neaišku, kokiu pavidalu bus atkurti regionai, ar jie bus tik keturi – Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija, ar atgims dar kokia nors kita forma.

"Galima teigti, kad apskričių sunaikinimas buvo ne itin vykęs politinis sprendimas. Nes ši idėja kilo prieš rinkimus. Akivaizdu – politikai siekė populiarumo, vadovaudamiesi lozungu "Mes sutaupysime", o niekas taip ir nepasakė, kiek buvo sutaupyta tuo veiksmu, nes tai susiję su pavadinimų keitimu, tad klausimas, ar čia buvo labai didelė nauda", – abejojo L.Kavaliauskas.

Atsiribojo nuo politikos

Trečioji Klaipėdos apskrities vadovė (2000–2005 m.) Virginija Lukošienė po šios kadencijos visai atsiribojo nuo politikos. Dienraščiui su ja susisiekti, deja, nepavyko, tad nėra aišku, ar ji pritartų apskričių atkūrimui.

61-erių V.Lukošienės kadenciją apskrities vadovo poste temdė žemės skandalai. Nepasitikėjimą ja buvo išreiškusi opozicinė Seimo liberalų frakcija. Jos atstovai prašė Valstybinę mokesčių inspekciją ištirti, iš kokių pajamų buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė įsigijo prabangų namą ant jūros kranto. Tyrimą dėl viršininkės veiksmų atliko ne tik Generalinė prokuratūra, bet ir Vyriausybės sudaryta komisija.

Esą buvo nustatyti įvairūs pažeidimai teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje. Užsiminta apie netinkamai vykdytas pareigas, neužtikrintą pavaldžių darbuotojų veiklos kontrolę. Bet tuo viskas ir baigėsi.

Pasitraukusi iš pareigų V.Lukošienė nusprendė nebesiekti politinių postų. Pastarąjį dešimtmetį moteris vadovavo savo privačiai audito kompanijai, vėliau ėmėsi bankrotų administratorės darbo.

Sąmokslo teorija

Po V.Lukošienės Klaipėdos apskrities viršininko postą (2006–2008 m.) perėmė 53-ejų Vytautas Rinkevičius. Jis irgi užkliuvo specialiosioms tarnyboms. Tada prabilta apie piktnaudžiavimą tarnyba ir panašiai, tačiau, V.Rinkevičiaus įsitikinimu, jis tapo politinių intrigantų taikiniu.

"Tai buvo politiniai reikalai. Labai viskas keista, nes byla buvo iškelta vienu pagrindu, o nutraukta kitu. Koks buvo to ieškinio tikslas? Neoficialiai man buvo pasakyta, kad buvau sustabdytas kelyje į rinkimus. Metus tampė, nors ginčytinuose dokumentuose parašai buvo ne mano. Tai sveikatos nepridėjo, bet labiausiai gaila dėl teisėsaugos žinybų kompetencijos stokos", – apgailestavo V.Rinkevičius.

Jis po kadencijos pabaigos apskrityje įsidarbino auditoriumi bendrovėje "Klaipėdos regiono keliai". Esą nieko keista, nes iki tol 11 metų dirbo Valstybės kontrolėje, todėl visus reikiamus leidimus tam darbui turėjo, o po metų pasitraukė į privatų verslą, kur konsultantu dirba iki šiol.

V.Rinkevičius bemaž vienintelis iš visų buvusių apskrities viršininkų tebeturi daugiausia bendrų reikalų su regionine politika, jis – Regioninės plėtros tarybos Vyriausybės skirtas atstovas Klaipėdoje. Esą tai – visuomeninės pareigos ir V.Rinkevičius už tai atlygio negauna.

"Šioje taryboje yra septynių Vakarų Lietuvos savivaldybių, sudariusių ankstesnę apskritį, atstovai. Ten sprendžiami renovacijos, infrastruktūros klausimai. Aš koordinuoju bendrus projektus ir išreiškiu Vyriausybės poziciją", – sakė V.Rinkevičius.

Žmonės niekam nerūpi?

Paskutinysis Klaipėdos apskrities viršininkas (2008–2010 m.) buvo 50-metis Arūnas Burkšas. Jis iš arti regėjo šios administracinės struktūros likvidavimą.

Kaip ir ankstesni A.Burkšo kolegos, taip ir jis, darbuodamasis šiame poste, neišvengė teisėsaugininkų dėmesio. Už tai jis turėtų būti "dėkingas" Seimo narei, buvusiai Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei Aurelijai Stancikienei.

Moteris buvo įsitikinusi, jog tuometinis Klaipėdos apskrities vadovas A.Burkšas turėtų trauktis iš pareigų, nes jo šeimos valdoma kavinė Nidoje pastatyta pažeidžiant įstatymus. Ji siekė išsiaiškinti, ar Klaipėdos apskrities viršininkas, buvęs Neringos savivaldybės vicemeras A.Burkšas gali eiti šias pareigas.

A.Burkšas nė neabejojo, kad buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė užsiima politikavimu. Skandalas išsikvėpė be rezultatų.

"O paskui grįžau ten, nuo ko ir pradėjau savo politinę tarnystę. Esu Neringos tarybos narys aštuntą kadenciją, dirbu versle. Beje, po apskričių panaikinimo juk buvo kalbama apie regionų atsiradimą. Turėjo susijungti buvusios Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritys. Tai buvo susiję su ES lėšų administravimu. Bet esu labai nusivylęs didžiąja politika, nes, tiesą sakant, apie žmones niekas negalvojo nei tada, nei dabar", – sakė A.Burkšas.