Šaulių sąjungos narys Giedrius šaudyklose lavina šaudymo įgūdžius, kaip pats sako, dėl tėvynės. Tačiau dabar dėl kai kurioms šaudykloms taikomų apribojimų tą daryti darosi vis sunkiau.
„Arba imi išeiginę, arba važiuoji kur dar galima šaudyti, pavyzdžiui, į Marijampolę ar į poligoną. Bet tai kitiems – atstumai, kuras, laikas ir visa kita. O čia gyvename vietoje, visi vietiniai šauliai, mūsų ne vienas, ne du treniruodavomės, o dabar jau neatsimenu, kada buvau“, – kalbėjo šaulys Giedrius Stankus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kaišiadorių rajone įsikūrusi šaudykla negali dirbti savaitgaliais. Ribojimai atsirado dėl nuolatinių gyventojų skundų, kad šaudoma pernelyg garsiai. Sutapimas ar ne, bet skundai prasidėjo panašiu metu kaip ir karas Ukrainoje.
„Pradėdami veiklą triukšmą išmatavome ir normų neviršijome. Buvo atlikti ir policijos tyrimai, inicijuoti kartu su Kaišiadorių savivaldybės atstovais – triukšmo viršijimo vėlgi nebuvo užfiksuota“, – komentavo Vidaus ir lauko šaudyklių asociacijos vadovas Virmantas Užpalis.
Tačiau aplinkiniai gyventojai vis tiek intensyviai skundė šaudyklą.
„Prasidėjo matavimai jų suderintomis datomis ir laikais. Tuomet fiksuoti triukšmo viršijimai, kurių mes nesuprantame“, – pridūrė V. Užpalis.
Nuo karo Ukrainoje pradžios norinčių šaudyti kiekvienais metais vis daugėja. Tai nestebina – vis daugiau žmonių stoja į šaulius.
„Norinčių yra tikrai daugiau, o šaudymo vietų mažiau. Ribojamos šaudyklos, reaguojama į nepagrįstus skundus iš kelių gyventojų, o ne iš visos bendruomenės“, – teigė V. Užpalis.
Šaulių sąjungos nariai šaudymo įgūdžius gerinti gali kariniuose poligonuose, tačiau tikrai ne dažnai.
„Yra daug šaulių, kurie turi ginklus iš medžiotojų pusės ir nori pašaudyti didesniais atstumais – kas aktualu snaiperiams, šaudymui kilometro ar dviejų atstumu. Galiu pasakyti, kad šiuo metu civilinė šaudykla, kur galima šaudyti kilometrą, Širvintų rajone – vienintelė“, – aiškino šaudyklos savininkas Vidas Silvestravičius.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas šaudyklų atstovus supranta, tačiau pastebi, kad dažniausiai vieni kitus skundžia patys šaudyklų savininkai.
„Skundžia vieni kitus, ko gero, jau ir konkurentai. Pasekmė ar, tiksliau, priežastis – ateinantys milžiniški finansai į šią sritį. Dėl pinigų prasidėjo kova, o dėl pinigų visi susipyksta“, – kalbėjo politikas.
Šaudyklų atstovai tokias kalbas neigia. Trūkstant šaudyklų, kai kurios svarsto net užsidaryti. Atsirasti naujoms – beveik neįmanoma.
„Reikalaujamas PAV – poveikio aplinkai vertinimas, didžiulės investicijos. Tai, kas buvo padaryta prieš 10 metų, dabar kainuoja daug brangiau. Žemės darbai labai pabrangę, o tai nėra verslas, iš kurio būtų galima pragyventi“, – aiškino V. Silvestravičius.
Politikai atkreipia dėmesį, kad vis dėlto tai verslas, o ne labdaringa veikla.
„Išperkama žemė, sukuriama šaudykla, o vėliau sako – nors duosime už dyką šauliams, bet paskui bus ne už dyką. Tai nėra blogai – turime skatinti verslą ir verslumą, tačiau reguliavimas turi būti atitinkamas“, – kalbėjo buvęs nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Nors visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai sutinka, kad šaudyklų skaičių reikia didinti, Seime atsirado nauja iniciatyva – šaudykloms reikalavimus siūloma dar labiau sugriežtinti.
„Atsirado naujas reikalavimas padidinti atstumus nuo gyvenamųjų vietų, ir tada viskas dar labiau komplikuojasi – taps dar sudėtingiau įsteigti šaudyklas“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
„Vien tik padidinti atstumą, kaip prašo gyventojai – nuo 1000 iki 500 metrų – mums pasirodė nelogiška“, – pridūrė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Komiteto nariai siūlys įstatymo pataisas, kad reikalavimai šaudykloms nebūtų tokie griežti.
„Po kiekvieno šaudymo turi surinkti liekanas, šviną, nukasti tam tikrą kiekį žemės – kas tam tikra prasme yra absurdiški reikalavimai. Reikia žiūrėti į reikalavimų supaprastinimą“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Triukšmo lygis šalia šaudyklų nebūtinai priklauso nuo atstumo – labai svarbios ir pačių šaudyklų konstrukcijos, uždarumas, miškingumas. Pasak R. Sinkevičiaus, logiškiau būtų parengti tikslius reikalavimus, kaip šaudyklos turėtų būti statomos ir įrengiamos. Tai jau pavesta Krašto apsaugos ministerijai.
(be temos)