Seimas šią savaitę 49 balsais „už“, 14 – „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius po pateikimo pritarė projektui, kad VRK nariai ir pirmininkas per 15 dienų nuo paskyrimo privalėtų kreiptis dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“.

Taip pat numatoma, kad VRK nariui nesikreipus tokio leidimo arba jo negavus, jis būtų šalinamas iš komisijos.

Tokias pataisas parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir Užsienio reikalų komiteto vadovas socialdarbietis Juozas Bernatonis dėl saugumo tarnybų perspėjimų, kad Rusija gali bandyti daryt poveikį kitais metais Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, joms priimti dar reiks dviejų balsavimų.

„Pro­jek­tas bu­vo re­gist­ruo­tas at­si­lie­piant į saugumo tarnybų at­lik­tus ver­ti­ni­mus dėl grės­mių nacionaliniam saugumui. Kaip pui­kiai at­si­me­na­te, ten bu­vo įvar­din­tos ir ga­li­mos grės­mės, ga­lin­čios kil­ti ki­tą­met per ar­tė­jan­čius tre­jus rin­ki­mus“, – pristatydama pataisas sakė TTK pirmininkė A. Širinskienė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad vienintelis slaptas dalykas per rinkimus turėtų būti balsavimas ir leidimai dirbti su slapta informacija VRK nariams nereikalingi.

„Kaip aš su­pran­tu, rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­ri pri­žiū­rė­ti rin­ki­mus. Rin­ki­muo­se yra vie­nin­te­lis da­ly­kas, tai mano balsas, kaip aš balsuoju,slaptas. Vi­sa ki­ta tu­ri bū­ti at­vi­ra. Jūs da­bar pri­si­gal­vo­ja­te kaž­ko­kių dalykų, slaptų pažymų, man atrodo, tai eilinis būdas susidoroti su politiniais oponentais, kurie kartais paklausia, kas pirmininkei ar kam kitam nepatinka“, – sakė A.Sysas.

„Pa­aiš­kin­ki­te man, kas ga­li bū­ti slap­ta rin­ki­muo­se, kai jie tu­ri su­skai­čiuo­ti bal­sus, iš­tir­ti, jei­gu yra skundų, kad buvo papirkinėjama, o jūs taip visur bandote slaptumą“, – kalbėjo socialdemokratas.

A. Širinskienė teigė, kad reikia „su­si­telk­ti dėl prin­ci­pi­nio da­ly­ko, kad VRK na­riai, kur mes sie­kia­me išskirtinės kompetencijos ir išskirtinio skaidrumo, turėtų leidimą dirbti su slapta informacija“, o leidimas dirbti su slapta informacija reikštų ir „tam tikrą lojalumą valstybei“.

Liberalas Simonas Gentvilas teigė, jog išskirtinį skaidrumą ir kompetenciją lemtų geresnis VRK narių apmokėjimas, o reikalavimą turėti leidimą dirbti su slapta informacija vertino kaip didesnių galių VSD suteikimą.

„Lie­tu­vo­je at­lik­tas vi­suo­me­nės įta­kin­gų žmo­nių ty­ri­mas pa­ro­dė, kad kaip įta­kin­giau­sias šiuo me­tu yra ver­ti­na­mas VSD va­do­vas. Va­ka­rie­tiš­kai vi­suo­me­nei tai bū­tų sun­kiai suvokiama, kaip ga­li bū­ti įta­kin­gas tas žmo­gus, ku­ris tu­rė­tų tie­siog kaup­ti in­for­ma­ci­ją. Bet kon­kre­čiai to­kiais pa­siū­ly­mais kaip jū­sų ji­sai tikrai gau­na fak­ti­nę įta­ką, t. y. ga­li at­gra­sy­ti kai ku­rių kan­di­da­tų ėji­mą ten, kur yra iš es­mės vi­siš­kai per­tek­li­nis rei­ka­la­vi­mas“, – sakė S. Gentvilas.

Pavasarį paskelbtame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos tradiciniame grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai.

Anot pataisų iniciatorių, dėl šių galinčių kilti grėsmių nacionaliniam saugumui yra svarbu, kad Vyriausiosios rinkimų  komisijos nariai turėtų teisę susipažinti su Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės institucijų teikiama slapta informacija.

Lietuvos tarnybos atkreipė dėmesį, kad Maskva kitose šalyse rinkimų rezultatus siekė paveikti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.

Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.