Įgyvendinti visas programoje numatytas priemones preliminariai reikės 285 mln. eurų, iš kurių apie 103 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Už programą balsavo 86 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 27 Seimo nariai.

Civilinės saugos ir stiprinimo programa ketinama įgyvendinti septynis prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą, perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą.

Taip pat – sveikatos sistemos atsparumo didinimą, civilinės saugos pagalbos komandų formavimą, pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą, civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Pocius kolegas kviesdamas balsuoti „už“ teigė, jog programa įvirtinama gerokai didesnė sąveika su krašto apsaugos sistemomis.

Programoje numatyta iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 1,9 tūkst. priedangų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Seimo posėdžio metu pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvoje yra 4,3 tūkst. priedangų, kuriose apsaugą galėtų gauti apie 1 mln. – maždaug 38 proc. – gyventojų.

Ministerija yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų 50 procentų.

Taip pat ketinama sukurti integruotą gyventojų perspėjimo sistemą, kuri sujungtų perspėjimo sirenas, trumpąsias žinutes gyventojams, perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, pranešimus visuomeniniame transliuotojuje, kuriamą mobiliąją programėlę.

Pagal programą, iki 2025 metų ketinama sukurti LT72 mobiliąją programėlę, kurioje gyventojams bus teikiama informacija apie galimus pavojus ir grėsmes, kaip jiems pasirengti ir elgtis jų metu.

Programoje taip pat numatyta iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 275 naujas perspėjimo sirenas.