Seimas rado keturiolika išskirtinių progų, vertų atmintinų metų vardo 2022-aisiais.

Priimti nutarimai dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, Jaunimo, Sūduvos, Gyvūnų gerovės, Konstitucijos, Lietuvos universitetų metais.

Kiti metai taip pat paskelbti kino kūrėjo Jono Meko, spaustuvininko Pranciškaus Skorinos, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, disidento Romo Kalantos, rašytojos Ievos Simonaitytės metais.

Seimui priėmus nutarimą dėl atitinkamų metų paskelbimo, Vyriausybė turi parengti jų minėjimo programą ir skirti finansavimą.

2021 metais minėta 11 įvykių, kuriems suteiktas atmintinų metų statusas, 2020 metais – dešimt, 2019 metais – taip pat 11, 2018 metais – devyni.

Spalį parlamentarai nutarė vis dėlto riboti atmintinų metų skaičių. Nuo 2025-ųjų jų galės būti ne daugiau kaip trys per metus.

Pagal priimtą nutarimą, siūlymus dėl naujų atmintinų metų svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.

Atmintini metai turės būti skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki jų pradžios, kad būtų laiku parengtos jų minėjimo programos, patvirtinti biudžetai.