Solidžiausia data – Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, Švedijos karalienės, Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės 500-osios gimimo metinės.

1776 m. gimė evangelikų liuteronų kunigas, teologas, lietuvių raštijos puoselėtojas Martynas Liudvikas Rėza. 2026 m. bus minimos 250-osios jo gimimo metinės.

Seimo dėmesio sulaukė ir 200-osios Lietuvos kunigo, rašytojo, pedagogo Juozapo Silvestro Dovydaičio ir vieno iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko gimimo metinės.

Taip pat bus minimos 180-osios knygnešio Jurgio Bielinio gimimo metinės.

Parlamentarai kviečia paminėti Vasario 16-osios Akto signataro Jono  Basanavičiaus 175-ąsias gimimo metines. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad 1866 m. gimė trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, filosofas Stasys Šalkauskis.

2026 metais bus minimos 6  Lietuvai svarbių  asmenybių 150-osios gimimo metinės. Tai poetas, lietuvių tautinio atgimimo dainius Pranas Vaičaitis, lietuvių kalbininkas, kultūros veikėjas Jurgis Šlapelis, fotografas Janas Brunonas Bulhakas, prozininkas, vertėjas Jeronimas Ralys, rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.

1901 m. gimė vienas ryškiausių rezistencinio pasipriešinimo sovietų okupantams Lietuvos partizanų vadų ir laisvės kovų organizatorių Juozas Vitkus-Kazimieraitis, taip pat dramaturgas, prozininkas Juozas Grušas, agronomė Sofija Janina Lukauskaitė-Jasaitienė. 2026 m. bus minimos 125-osios jų gimimo metinės.

Parlamentarai nepamiršo ir prieš 100 metų gimusių asmenybių. 1926 m. gimė svarbūs lietuvių politikos ir kultūros veikėjai: politinis kalinys, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas, literatūrologas Rimvydas Pranas Šilbajoris, grafikė Albina Makūnaitė, kompozitorius ir pedagogas Algirdas Ločeris, literatūros kritikas Vytautas Kubilius, aktorius Laimonas Noreika, muzikas Valentinas Leimontas, Lietuvos kariuomenės savanoris, teisininkas Julius Indrišiūnas, rašytojas Ipolitas Užkurnys, prozininkas, dailininkas Jurgis Vincas Janavičius, kompozitorius ir operos „Pilėnai“ autorius Vytautas Klova.

Simnas minės 400 metų jubiliejų, Vilniaus Rasų kapinės – 225 m.

Seimas savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį ne tik į asmenybių jubiliejines datas, bet ir į valstybei svarbius įvykius.

2026 m. Simnas minės 400 metų jubiliejų. Kaip pažymima rezoliucijoje, 1626 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza suteikė Simnui miesto teises, antspaudą bei herbą.

Prieš 300 metų – 1726 m. buvo įkurta Vilniaus pijorų kolegija.

Dar viena 2026 metų svarbi data yra 225-osios Rasų kapinių metinės. Parlamentarai  atkreipė dėmesį į tai, kad 1801 m. Vilniuje buvo įsteigtos Rasų kapinės – pirmosios kapinės už miesto ribų.

1826 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje memorialinis muziejus – Antano Baranausko klėtelė, Seinuose buvo įsteigta kunigų seminarija, kurioje mokėsi ir dirbo daugelis nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų. 2026 m. sukanka  200 metų nuo šių įvykių.

2026 m. sukaks 100 metų, kai 1926 m. buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija, įsteigta Lietuvos aklųjų sąjunga, Bronius Jonušas sukūrė pirmąjį lietuvišką maršą „Kur bakūžė samanota“, į Seimo valdančiąją koaliciją įsitraukė tautinės mažumos, priimtas Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymas ir suformuota Vyriausioji socialinio draudimo valdyba.

Į svarbių 2026 m. datų kalendorių įtraukti ir tragiški įvykiai. Sukaks 85 metai, kai 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. Rainių miškelyje netoli Telšių sovietų saugumo pareigūnai žiauriai nužudė 73 kalinius. 1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų okupantai surengė žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto. 2026 m. bus 35-osios šio tragiško įvykio metinės.

Seimas savo priimtoje rezoliucijoje pasiūlė Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas, kurios parengtų 2026 metų sukakčių minėjimų programas.  Spalio 15 d. už rezoliuciją dėl 2026 metų sukakčių balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.