Kaip nurodoma pranešime, pirmiausia bus pradedama nuo avaringiausių, daugiausia gyvybių nusinešančių vietų.

„Galiu patikinti, kad vienintelis motyvas, kodėl įrenginėjame tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius – siekis išsaugoti gyvybes. Nepaisant to, ar greičio matavimo sistemos keliuose yra, ar jų nėra, ar jos fiksuoja vairavimo greitį, ar įrengti kitiems judėjimo parametrams sekti, eismo dalyviai visuomet turėtų rinktis leistiną, t. y. saugų vairavimo greitį“, – sakė direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.

Kelių policijos duomenimis, pirmąjį 2023 metų pusmetį šalies keliuose žuvo 72 žmonės, o tai – 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Beveik dviejų trečdalių tragiškų nelaimių priežastimi tapo nesaugus ar viršytas leistinas greitis.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Vietas, kuriose bus įrengti greičio matuokliai, galima rasti čia direkcijos interneto svetainėje.

Šią savaitę konservatorius Mindaugas Skritulskas pranešė su grupe parlamentarų siūlantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas nustatant taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami stacionarūs greičio matuokliai.

Jomis siūloma nustatyti, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negali būti ilgesnis nei 10 kilometrų, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje: vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, bendras matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip penki.

Parlamentaras taip pat tvirtina, kad priimant sprendimus dėl vidutinio greičio matuoklių įrengimo privaloma vertinti ne tik eismo saugumo rizikas, bet ir „rizikas, keliančias pavojus asmenų privatumui“.