Pinigai - į balą

Šiaurinį molą reikia griauti

Gali būti, kad į abejotiną projektą investuoti milijonai vėl nueis vėjais. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra pristatė Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų planą. Svarbiausia jo išvada – jūroje prie Melnragės, šalia dabartinių uosto vartų, reikės statyti giliavandenį uostą. Japonų pateiktose naujojo uosto schemose nebenumatoma ilginti dabartinio šiaurinio molo, nes jis trukdys laivų eismui.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros planavimo specialistas Jugo Otsukis paaiškino, kad jiems žinoma, jog šiaurinis molas pailgintas tik pernai. Detaliau aiškinti jis nepanoro. Gudri šypsenėlė leido suprasti, kad jis stebisi iki šiol buvusiu planavimu Klaipėdos uoste.

Abiejų uosto bangolaužių statybai ir remontui iš viso panaudota 98 mln. litų. Šiaurinis molas buvo pailgintas 205 metrais. Preliminariais vertinimais, tai galėjo kainuoti apie 20-30 mln. litų. Didesnė dalis pinigų molų rekonstrukcijai gauta iš Pasaulio Banko. Paskolą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės grąžinti iki 2022 metų. Gali būti ir taip, kad dar nespėjus grąžinti visos paskolos, kuri panaudota ne tik molams, šiaurinio bangolaužio užlenkimą jau reikės griauti.

Japonai prognozuoja, kad dabartinis uostas krovinių visiškai bus pripildytas apie 2017 metus. Iki 2025 metų giliavandenis uostas prie Melnragės jau turėtų būti pastatytas. Jis neužkabintų dabartinės Melnragės žemių, o būtų išdėstytas jūroje apie 100-150 metrų nuo kranto. Giliavandenis uostas užimtų vieno kvadratinio kilometro plotą. Kiek tokio uosto statyba kainuotų, japonai kol kas neįvardijo. Tai jie žadėjo padaryti kitų metų vasarą, kai visiškai baigs studiją.

Jei šiaurinį molą tektų nugriauti, kaltus dėl tuščiai išmestų milijonų surasti būtų sunku. Pailginti molus buvo nuspręsta dar 1994 metais patvirtintame uosto vystymo generaliniame plane. Dar vadovaudamas Uosto direkcijai dabartinis Seimo narys Valentinas Greičiūnas ne kartą siūlė analizuoti uosto vystymo prie Melnragės variantą. Tačiau prieš kelerius metus tai buvo sutinkama panašiai, kaip garsusis A.Žvaliausko siūlymas statyti tiltą į Kuršių neriją. Išjuoktos idėjos dabar atrodo realesnės.

Japonai nepritarė idėjai vystyti uostą, pietinėje dalyje skverbiantis į Kuršių marias. Jau dabar į marias plūsteli daug druskingo vandens. Uosto direkcija, “atsimušinėdama” nuo žvejų prašymų kompensuoti už sugadintus gėlų vandenų žvejybos plotus, bando tai neigti. Tačiau japonai kompiuterinio modeliavimo būdu įrodė, kad gilinant uostą sūraus vandens plūsmas į Kuršių marias didėja.