Kaip trečiadienį pranešė ministerija, projekte taip pat siūloma apibrėžti civilinės gynybos sąvoką, tobulinti gyventojų evakavimo, perspėjimo ir priedangų reguliavimą, įteisinti civilinės saugos pagalbos punktus.

Vladislavas Kondratovičius / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Krizės ir ekstremaliosios situacijos – tiek gamtinės, tiek žmogaus sukeltos – kelia realų pavojų visuomenės saugumui, todėl būtina iš anksto apibrėžti veiklos principus, bendras sąvokas ir turėti veiksmingus pasirengimo ir reagavimo mechanizmus. Teikiamu įstatymo projektu siūlome stiprinti civilinės gynybos sistemą, kuri apimtų ne tik gyventojų apsaugą, bet ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą bei civilinio sektoriaus paramą gynybos pajėgoms“, – pranešime cituojamas ministras Vladislavas Kondratovičius.

Pakeitimų projektas numato regionuose kurti jungtines greitojo reagavimo komandas, kurios krizės atveju galėtų veikti koordinuotai pagal bendrus, iš anksto suderintus algoritmus. Tokios komandos prisidės prie efektyvesnio reagavimo į kompleksines situacijas, ypač kai jos apima kelias grėsmių rūšis vienu metu – pavyzdžiui, gamtinę stichiją, infrastruktūros sutrikimą ir socialinę įtampą.

Kaip BNS nurodė VRM, jungtines komandas sudarys priešgaisrinės gelbėjimo, policijos, sveikatos priežiūros įstaigų, aplinkos apsaugos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos, taip pat kitų Vyriausybės paskirtų institucijų pajėgos.

Jungtinės komandos atliks paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduos įvykius, ekstremaliuosius įvykius, ekstremaliąsias situacijas ir šalins jų padarinius, taip pat gelbėjimo darbų vadovui teiks ekspertinę, organizacinę ir koordinacinę pagalbą.

Jungtinės komandos turės būti nuolatinės parengties (veikiančios principu 24/7) ir veiks regioniniu principu.

VRM taip pat siūlo civilinės gynybos sąvoką apibrėžti pagal Švedijos modelį, ji turėtų apimtų tris pagrindines sritis – gyventojų apsaugą taikos ir karo metu, valstybės funkcijų tęstinumą ir paramą ginkluotosioms pajėgoms.

Taip pat numatoma sukurti civilinės saugos pagalbos punktus, kurie būtų įrengiami savivaldybėse ir, krizės ar karo atveju, užtikrintų gyventojams pagrindines humanitarines paslaugas – maistą, vandenį, šilumą, elektros tiekimą.

Šių punktų steigimą ir veikimą koordinuotų savivaldybės, remdamosi Vyriausybės nustatyta tvarka ir metodinėmis rekomendacijomis, kurias parengtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Įstatymo projektu siūloma tobulinti ir perspėjimo sistemą – tikslinti perspėjimo tvarką, suteikiant Lietuvos kariuomenei įgaliojimus priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl gyventojų perspėjimo apie oro pavojų ir karinę agresiją. Taip bus sudarytos sąlygos operatyvesniam gyventojų perspėjimui. Kartu bus tobulinimas ir priedangų reguliavimas – bus įteisintas priedangų skirstymas į 3 lygius pagal jų suteikiamą apsaugą.

Be kita ko, numatoma stiprinti gyventojų evakavimo procesą. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigos, ūkio subjektams bus nustatoma pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka būti iš anksto pasirengus vykdyti gyventojų evakavimą. Pasirengimas gyventojų evakavimui turės būti planuojamas visų lygių krizių i ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose bei valstybės lygio detaliajame gyventojų evakavimo plane.

Taip pat siūloma papildyti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą trimis naujais veiklos principais: horizontalaus integralumo, civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei kontekstualumo.

Po derinimo su suinteresuotosiomis institucijomis, pakeitimai bus teikiami Vyriausybei, o vėliau ir Seimui. Jei jiems bus pritarta, pakeitimai įsigaliotų nuo 2027-ųjų sausio.