Pavyzdžiui, aktyviai dirbantiems lauke palankiausi orai gali būti debesuoti ir nekaršti, atostogaujantiems pajūryje prioritetas būtų karšti ir giedri orai, o keliaujantiems ar poilsiaujantiems aktyviai galbūt patiktų nekaršti, bet saulėti arba atvirkščiai.

Didesnį sutarimą galbūt galima būtų rasti kritulių atžvilgiu, nes veikloms ore dažniausiai reikalingi nelietingi orai, ir labai svarbiu „gerų“ ir „blogų“ orų rodikliu tampa krituliai.

Ieškodami geriausio laiko atostogoms Lietuvoje, vertinome daugiamečius duomenis pagal du kriterijus: dienas be kritulių (ne daugiau 0,1 mm per parą) ir šiltas dienas (vidutinė paros temperatūra 15 laipsnių šilumos ir daugiau) gegužės–rugsėjo mėnesiais 18-oje meteorologijos stočių.

Nors jau aptarėme, kad temperatūros poreikis gali priklausyti nuo įvairių faktorių, laikykime, kad 15 laipsnių šilumos vidutinė paros oro temperatūra jau gali būti laikoma vasariška diena ir palanki poilsiui: nakties metu gali atvėsti iki 10–15 laipsnių, o dienos metu sušilti iki 20–25 ar daugiau laipsnių.

Pradėkime nuo temperatūros. Remiantis septynių dienų slankiuoju oro temperatūros vidurkiu (grafikas) pastebime, kad Lietuvoje vidutiniškai birželio 6 d. oro temperatūra peržengia 15 laipsnių ribą ir išlieka iki rugsėjo 5 d. Taigi, turime 3 mėnesius palankių terminių sąlygų poilsiavimui. Šilčiausias laikas yra nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 15 d., kai vidutinė oro temperatūra pagal daugiamečius duomenis viršija 19 laipsnių šilumos.

Kritulių pasiskirstymas šiltojo sezono metu yra ne toks tolygus kaip oro temperatūros. Mažiausiu kritulių kiekiu pasižymi keli laikotarpiai: gegužės pradžia, gegužės pabaiga – birželio pradžia ir prieš tai minėtas šilčiausias laikotarpis – liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia.

Vidutinės temperatūros ir kritulių sąlygos visai Lietuvos teritorijai neatspindi vietinių ypatumų, todėl verta apžvelgti atskiras teritorijas. Lentelėje „Šiltų dienų skaičius per savaitę 1991–2020 m.“ pateikiamas dienų, kai vidutinė oro temperatūra buvo 15 laipsnių šilumos ir daugiau, skaičius atskirose stotyse kalendorinėms 2021 m. savaitėms. Tokia diena laikoma tuomet, kai temperatūra fiksuota bent 20 iš 30 metų (dažniau ši diena šilta). Galima pastebėti, kad po 6–7 šiltas dienas per savaitę fiksuota nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio antros pusės didžiojoje Lietuvos dalyje, o dar beveik iki rugsėjo vidurio – pajūryje. Taip pat ir birželio 7–13 d. savaitė Kaune, Lazdijuose, Ukmergėje ir Varėnoje gali būti pakankamai palanki temperatūros atžvilgiu.

Didžiausiu šiltų dienų per gegužės–rugsėjo mėn. pasikartojimu pasižymi Nida (83 d.), Klaipėda (72 d.), Kybartai (69 d.), Varėna (68 d.) ir Kaunas (67 d.), o mažiausiai šiltų dienų Laukuvoje (46 d.), Telšiuose (56 d.) ir Raseiniuose (57 d.).

Panašiu metodu apžvelgiami ir krituliai. Lentelėje „Dienų be lietaus skaičius per savaitę 1991–2020 m.“ pateikiamas dienų be lietaus (ne daugiau nei 0,1 mm per dieną) skaičius. Visgi tenka pripažinti, kad palankiausiomis temperatūros sąlygomis pasižymintis laikotarpis neapsieina be dažnesnių kritulių. Didesnis nelietingų dienų skaičius fiksuojamas gegužės, birželio ir rugpjūčio pradžiomis bei rugsėjo antroje pusėje. Daugiausiai per sezoną dienų be lietaus būna Šilutėje (56 d.), Nidoje (54 d.) bei Klaipėdoje (51 d.), o mažiausiai Raseiniuose (26 d.) ir Utenoje (33 d.)

Vertinant 12 mažiausia ir didžiausia kritulių tikimybe pasižyminčias dienas, galima įžvelgti panašias prieš tai aptartas tendencijas.

Ši apžvalga nėra prognozė, o tik statistinė analizė pagal paskutinių 30-ties metų orus. Kiekvienos vasaros orai priklauso nuo tų metų situacijos. Dažniausiai šilti ir be lietaus orai Lietuvoje apsilanko vyraujant anticikloninei cirkuliacijai, o nepalankiausias metas atostogauti – aktyvios cikloninės cirkuliacijos metu. Kiekvienais metais tiek šiltų dienų, tiek dienų be lietaus skaičius gali labai skirtis. Dėl klimato kaitos labiausiai augantis rodiklis iš šių dviejų – šiltų dienų skaičius. Vertinant nuo 1961 m. jų statistiškai reikšmingai išaugo beveik 25-iomis dienomis (arba po 4 d. per dešimtmetį). Krituliai statistiškai reikšmingomis tendencijomis nepasižymi, tačiau bendras metinis kritulių kiekis auga. Tikėtina, kad ateityje panašios tendencijos išliks, ir turėsime vis daugiau šiltų dienų.

Deja, bet ilgalaikės prognozės nepasižymi aukštu patikimumu, todėl geriausia, ką galima padaryti, tai tik „paderinti“ atostogų laiką pagal daugiamečius rodiklius. Arba pasirinkti tinkamą aprangą bei nusiteikimą bet kokioms oro sąlygoms.