Specialistė: artėjame prie ES vidurkio

Vilnietis Virginijus su viena iš savo atžalų džiaugiasi pražydusiomis sakuromis. Visgi pasakoja, kad įvairioms pramogoms lėšų skirti – vis sunkiau. Vyras neslėpė – didžiausią pajamų dalį suryja maistas ir šildymas. Vyras savo šeimą priskyrė prie vidutinis pajamas uždirbančių.

Kita kalbinta vilnietė atskleidė, jog labiausiai nemėgsta mokėti už tai, ko nesimato – komunalinius mokesčius, taip pat maistą. Išlaidos už maistą šios moters šeimai kainuoja bene daugiausiai, kadangi jos šeima susideda iš penkių asmenų.

„Swedbank“ finansų instituto apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų – panašioje situacijoje. Jie save priskiria vidurinei klasei.

Štai „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė LNK žinioms sakė: „Stebėjome, kaip gyvena lietuviai – kiek gali sau leisti eiti į teatrą, sporto klubą, kiek iš jų gyvena kokybiškuose būstuose. Galime sakyti, kad artėjame prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio.“ Pasak jos, nuosavas būstas – vidurinės klasės žmogaus atributas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Vieni nuskurdo, kiti – praturtėjo

Tiesa, priklausančių vidurinei klasei skaičius mažėja. Keli procentai nuskurdo, kiti – praturtėjo. Tarptautinės organizacijos skaičiuoja, kad Lietuvoje vidurinei klasei priklauso gyventojai prieš mokesčius uždirbantys nuo 983 iki beveik 3000 eurų. Anot apklaustųjų, šios klasės atstovas gali pasirūpini šeima, įsipareigojimais, tačiau jam lieka ir santaupų.

Visgi, ne viskas taip optimistiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasirodo, net pusantro milijono žmonių nesugeba susitaupyti ir 1000 eurų. 

Žurnalistų kalbinti vilniečiai buvo kalbūs – štai viena senjorė vilnietė džiaugėsi, kad gyvenime jai nepritrūko pinigų apkeliauti visą Europą: „Pasitaupai ir važiuoji“, – pasakoji ji. Senjorė dar pridūrė, kad jai asmeniškai užtenka viskam.

Jos draugė pridūrė: „Reikia labai daug dirbti, kad taip būtų. Štai aš dirbau 56-erius metus. Dabar man užtenka ir kelionėms, ir maistui.“

Pats laikas investuoti

Kad save priskirtų aukštesniajai klasei ir galėtų pasakyti, jog gyvena oriai, lietuvaičiai įvardija skirtingas sumas: vienas – 1 tūkst. eurų, kitas – 2 tūkst.

Štai finansininkai pastebi, kad lietuviai pinigus kojinėje laiko vis rečiau ir mokosi investuoti, o tiems, kurie to dar nedaro sako: „pats laikas“.

„Swedbank“ duomenimis, tautiečiai į vertybinius popierius ir fondus yra investavę kiek daugiau nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui švedai – beveik 20 kartų daugiau.