Už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingi aukščiausi valstybės pareigūnai pirmadienį aptarė nemenką įtampą šalyje sukėlusius pastarojo laikotarpio įvykius, taip pat visuomenės nuotaikas ir galimas raidos perspektyvas. Apie jokius priimtus sprendimus nepranešama.

Nedetalizavo, kas kalbėta

Pirmadienį posėdžiavusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) be kita svarstė „bendrą susidariusią situaciją valstybėje“, galinčią turėti įtakos jos nacionaliniam saugumui ir tolimesnei raidai.

Padėtis Lietuvos visuomenėje gana įtempta dėl ekonominio sunkmečio, numatomų nepopuliarių sprendimų socialinėje ir valstybės finansavimo srityse, taip pat dėl pastarųjų tragiškų įvykių Kaune, sukėlusių rezonansą ir protesto akcijų bangą visoje šalyje.

„Be pagrindinių klausimų buvo aptarta situacija šalyje“, - po beveik dvi valandas trukusio posėdžio trumpai žurnalistams pareiškė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Tokią pat frazę pakartojo ir VGT sekretorius, Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. Tačiau jis nedetalizavo, kas buvo kalbėta posėdyje „apie situaciją Lietuvoje“.

Apsiribota bendra diskusija

Patarėjas tik paneigė, kad VGT posėdyje galėjo būti gilinamasi į dviguba žmogžudyste Kaune įtariamo ir nuo teisėsaugos besislapstančio Drąsiaus Kedžio gerokai anksčiau mestų kaltinimų kai kuriems asmenims tvirkinus jo mažametę dukterį bylos tyrimo eigą bei šios rezonansinės bylos vertinimą Lietuvos visuomenėje.

„Atskirai D.Kedys nesvarstytas“, - nukirto J.Markevičius.

Vėliau portalo paklaustas, kas konkrečiai galėjo būti svarstoma dėl padėties šalyje ir galimų sprendimų, VGT sekretorius atsakė: „Yra oficiali posėdžio darbotvarkė. Joje įrašyti klausimai, kuriuos pagal įstatymą priklauso svarstyti Gynimo tarybai ir dėl kurių ji priima savo sprendimus. Darbotvarkėje šįkart buvo keli klausimai - dėl krašto apsaugos sistemos principinės struktūros, dėl telekomunikacijų turinio kontrolės programų finansavimo problemų, dėl VGT darbo ir būsimo posėdžio darbotvarkės, kiti aktualūs klausimai“.

J.Markevičius leido suprasti, kad „situacija šalyje“ buvo svarstoma nagrinėjant „kitus aktualius klausimus“. Čia esą apsiribota bendra diskusija ir nepriimta jokių sprendimų.

Anksčiau pirmadienį D.Grybauskaitė paragino generalinį prokurorą Algimantą Valantiną paskubinti D.Kedžio skundų tyrimą ir kuo greičiau atsakyti į visus priekaištus dėl galimo tyrimo vilkinimo, nubausti dėl to galimai atsakingus pareigūnus.

Rengiama karinių mokymų strategija

VGT posėdyje nuspręsta pritarti principinei krašto apsaugos sistemos struktūrai kitiems metams ir ribiniams kariuomenės skaičiams. „Tie skaičiai turi būti Seimui teikiami kasmet. Tas ir bus padaryta“, - sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Pasak jos, sistemos struktūra išlieka iš esmės ta pati. Nustatomi kiek mažesni nei šiemet kariuomenės ribiniai skaičiai - 15200 tarnaujančių asmenų. Tai profesionalūs kariai, savanoriai, aktyvusis rezervas, taip pat į profesionalią tarnybą pretenduojantys asmenys. „Ribiniai skaičiai daugmaž atitinka mūsų lūkesčius. Suprantame sunkmetį, todėl suprantame ir tam tikrą karių sumažėjimą“, - kalbėjo kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

„Dėl finansavimo stygiaus negalime į profesionalią tarnybą priimti beveik 1000 to norinčių asmenų. Todėl jiems iš pradžių keletą mėnesių taikysime pradinio parengimo programą, mokėdami tik dalį kariui priklausančio atlyginimo arba tik minimalią algą. Baigę šiuos mokymus apie 600 kareivių galės papildyti profesionalų gretas“, - pasakojo krašto apsaugos ministrė. 

R.Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad šauktinių kariuomenės nebus, nes taip neseniai nusprendė Konstitucinis Teismas. Tačiau bus stengiamasi įgyvendinti kitą Teismo nutarimą - dėl visuomenės parengimo ginti valstybę. Kaip, kas ir kada bus siunčiamas į tokius mokymus, kada jie prasidės ir kiek laiko tęsis, bus nustatyta specialioje strategijoje, kuri dar rengiama. „Kai ji bus parengta, visi sužinos atsakymus į svarbiausius klausimus - kiek plačiai bus naudojami kariniai mokymai, kas ir kokio amžiaus bus į juos kviečiami“, - teigė A.Pocius.

Trūksta lėšų telekomunikacijų kontrolei

VGT posėdyje dalyvavo ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas, kuris nėra šios Tarybos narys. Jis pristatė klausimą, susijusį su teisėsaugos institucijų funkcijų užtikrinimui naudojamų telekomunikacijų turinio kontrolės sistemų finansavimu, kuris ypač aktualus šiuo krizės laikotarpiu.

VGT nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši parengtų siūlymus, kaip kuo efektyviau finansuoti teisėsaugai labai svarbią telekomunikacijų turinio kontrolę. „Grėsmė yra ta, kad kai kurios svarbios telekomunikacijų turinio kontrolės programos dėl lėšų stygiaus gali būti nukeltos keleriems metams“, - sakė J.Markevičius.

Pagal Konstituciją VGT nariai yra Prezidentė D.Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ir kariuomenės vadas A.Pocius.

Tai buvo pirmasis šią vasarą Prezidentės pareigas pradėjusios eiti D.Grybauskaitės vadovaujamas VGT posėdis.