„Komitetas priėmė tarpinį kompromisinį variantą, kuriam šiandieną buvo pritarta, kad pereinamas laikotarpis būtų ne treji metai, o dveji metai. Nuo 2024 metų prokurorų atlyginimai pasiektų ne mažiau kaip 75 proc. teisėjų atlyginimų, o nuo 2025 metų ne mažiau kaip 90 proc. Taigi, būtu didinama dviem etapais“, – Eltai teigė VVSK komiteto pirmininkas Ričardas Juška.

„Taip pat dar pakėlėme vadinamąsias „grindis“ mažiausiai gaunantiems, kad jiems ir kitais metais santykinai atlyginimai didėtų daugiau“, – taip pat pažymėjo parlamentaras.

Pasak jo, komitetas siūlo prokurorų atlyginimų didinimui nuo kitų metų numatyti per 10 mln. eurų.

„Mažiausiai gaunančių prokurorų santykinė išraiška vien kitais metais didėtų apie 1400 eurų papildomai per mėnesį, o generalinei prokurorei – padidėtų 2500 eurų. Tai yra kompromisinis variantas, kad būtų atskaitos taškas“, – sakė komiteto pirmininkas.

Visgi, Vyriausybės išvadoje buvo pateiktas siūlymas prokurorų atlyginimus didinti trimis etapais. 2024 metais buvo siūloma, kad prokurorų darbo atlygis pasiektų 70 proc. teisėjų darbo užmokesčio, 2025 metais – 80 proc., o 2026 metais – 90 proc.

Taip pat dar pakėlėme vadinamąsias „grindis“ mažiausiai gaunantiems, kad jiems ir kitais metais santykinai atlyginimai didėtų daugiau.

Tuo metu prezidentas anksčiau Seimui buvo pateikęs siūlymą didinti prokurorų atlyginimus iki 90 proc. nuo teisėjų darbo užmokesčio. Tai siūlyta daryti nuo 2023 metų spalio 1 d. Tačiau Vyriausybei laiku nepateikus išvados šis klausimas Seime toliau svarstytas nebuvo.

Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė komiteto posėdyje teigė, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojęs teisėjų atlyginimų didinimas, proporcingai nepadidinus prokurorų algų, išbalansavo valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą.

„Išsprendus teisėjų atlyginimo problemą, prokurorų atlyginimus paliekant tokius, kokie jie buvo, padarant neproporcingą atotrūkį tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimo, buvo išbalansuota valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema. Tokia sistema ir tokia situacija mažina pasitikėjimą teisingumu ir valstybe, menkinamas prokuroro statusas ir kelia grėsmę prokurorų nepriklausomybei“, – trečiadienį vykusio komiteto posėdžio metu sakė N. Grunskienė.

Todėl generalinė prokurorė akcentavo, kad Vyriausybės siūlymas prokurorams atlyginimus didinti trimis etapais yra visiškai nesuprantamas.

„Taip, Vyriausybė pripažįsta, kad turi būti 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo algos, tačiau mums visiškai yra nepriimtina, kad turi būti įvykdyta trimis etapais“, – sakė N. Grunskienė.

„Neišgirdau motyvų, kodėl tik prokurorams pareiginės algos didinimas numatytas trimis etapais. Ir tai prieštarauja pačios Vyriausybės numatytai valstybės tarnybos įstatymo reformai, kadangi jau tuomet buvo numatyta, rengėjai akcentavo, kad bus numatyti du etapai“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad Prezidentūra sukritikavo Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.

Prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.