„Kiekviena savivaldybė pateikė savo atsakymus, kai kurių laukiam iki šiol. Matosi, kad tam tikrą skaičių žmonių, apie 6 tūkst., savivaldybės bent jau deklaruoja, kad galėtų priimti. Dar apie pora tūkstančių pateikė viena mūsų ministerijų, Švietimo ir mokslo ministerija iš savo srities. Bendroje sumoje turime apie 8 tūkst. vietų“, – antradienį žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministerija anksčiau yra įvardijusi, jog būtų sudarytos galimybės šalyje priimti apie 30 tūkstančių karo pabėgėlių, visgi, manoma, jų galėtų būti ir daugiau.

„Dėl realaus skaičiaus sudėtinga atsakyti, mes orientuojamės ir vakar dienos pokalbių rezultate galėčiau pasakyti, kad tai 30 tūkstančių, bet mes, matyt, negalėtume sustoti ties ta riba. Proporcingas pasidalinimas apgyvendinimo sąlygų iš visų savivaldybių gali būti ir 50 tūkstančių“, – teigė viceministras.

Konkrečių savivaldybių jis neįvardijo. Kai kurios pasisakė neturinčios laisvų patalpų, kitos nurodė galinčios teikti transporto ar socialines paslaugas.

V. Dmitrijevo teigimu, sprendžiant galimą karo pabėgėlių iš Ukrainos klausimą labai svarbus savivaldybių solidarumas. Tikimasi, jog karo pabėgėlius pavyktų proporcingai padalinti per visas savivaldybes.

„Patį scenarijų kaip įsivaizduojame – solidarų savivaldybių prisijungimą ir dalyvavimą procese, reaguojant į poreikį dėl konkretaus žmonių skaičiaus, bet solidarus prisidėjimas reikštų ir tam tikro žmonių skaičiaus priėmimą, kad ir šimtą ar du šimtus žmonių, priklausomai proporcingai nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėse. Tokį paskirstymą numatome pristatyti savivaldybėms, orientuojantis, ar būtų 10, ar 30 tūkstančių karo pabėgėlių“, – sakė D. Dmitrijevas.

Anot viceministro, savivaldybių pateikti skaičiai dar bus koreguojami. Šią savaitę ketinama pakartotinai bendrauti su savivaldos atstovais pristatant ministerijos viziją.

Savivaldos pasiūlytos patalpos gana įvairios. Kai kurios savivaldybės nurodė galimus žemės plotus, kur būtų galima pastatyti konteinerinius namelius, tačiau pirmiausia būtų panaudojamos jau esamos patalpos – mokyklos, sporto salės, bendrabučiai. Prioritetas būtų teikiamas išnaudojant geriausias sąlygas siūlančias apgyvendinimo vietas.

Kiek lėšų galėtų prireikti karo pabėgėlių priėmimui, apgyvendinimui ir išlaikymui, kol kas neskelbiama.

Pasak D. Dmitrijevo, pirmadienį sutarta su Finansų ministerija sudėlioti būtinąsias išlaidas, susijusias su apgyvendinimu, komunaliniais ir kitais mokesčiais.

Pasak VRM ministrės Agnės Bilotaitės Lietuva ruošiasi suteikti būtinąją materialinę paramą Ukrainai ir priimti karo pabėgėlius.

Dėl galimo jų antplūdžio nerimaujama augant įtampai prie Ukrainos sienų, kur Maskva yra sutelkusi daugiau nei 150 tūkst. karių ir karinės technikos.

Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo bei rusų karių įvedimo į šias teritorijas.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų sąjungininkės smerkia šį Kremliaus žingsnį kaip provakarietiškos Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą ir pretekstą kariniam konfliktui.