Pasak NKVC, nustatytose reklamose manipuliuojant jautriomis temomis – sveikata, COVID-19, vakcinų poveikiu – sukčiai bando įtikinti socialinio tinklo vartotojus įsigyti tariamai sveikatą „gelbstinčius“ produktus. Tam pasitelkiami Lietuvoje viešai atpažįstamų gydytojų, dietologų ir (ar) sveikos gyvensenos specialistų atvaizdai, o taikiniu vis dažniau tampa Lietuvos žurnalistai iš didžiausių žiniasklaidos priemonių.

Reklamos daugiausia nukreiptos į vyresnio amžiaus „Facebook“ vartotojus (45–65+ amžiaus grupė), dažniausiai pasitelkiami 2023–2024 m. laikotarpiu sukurti „Facebook“ puslapiai, didžioji dalis jų registruoti Azijos valstybėse, taip pat Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėse.

„Pirmieji šios internetinio sukčiavimo operacijos atvejai fiksuoti 2022 m. gruodžio mėn., o didžiausias aktyvumas stebimas nuo 2025 m. birželio mėn., kai sukurtos 109 naujos reklamos. Internetinis sukčiavimas „Facebook“ yra tęstinis procesas – per š. m. liepos mėn. pirmąją savaitę fiksuoti 22 nauji manipuliatyvių reklamų atvejai“, – pranešime teigė NKVC.

Pasak centro, dėl tokių įrašų Lietuvos institucijoms oficialiai kreipusis „Facebook“ socialinį tinklą valdančią bendrovę „Meta“, pastaroji tik po intensyvių ir pakartotinų tarnybų raginimų pašalino 10 aktyvių reklamų.

„Kompanijos „Meta“ reakcija į institucijų nurodymus pašalinti žalingą turinį yra per lėta ir nepakankama. Parodytas gan atmestinas požiūris į tokio pobūdžio naujas, dirbtiniu intelektu generuojamas informacines atakas kelia klausimus, ar tikrai „Meta“ deklaruojamas rūpestis savo klientais yra nuoširdus, o įvardijamos vertybės ir taisyklės nėra tik deklaracija“, – pranešime cituojamas NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Siekiant nustatyti grėsmės mastą NKVC analitikai atliko išsamią Lietuvos vartotojams skirtų reklamų analizę. Nustatyta, kad šiuo metu 160 reklamų „Facebook“ socialiniame tinkle vis dar yra viešai prieinamos ir gali būti bet kuriuo metu aktyvuotos, tęsiant sukčiavimo operaciją.

Nustatyta 11 aktyvių reklamų, kurios šiuo metu yra platinamos „Facebook“, iš jų 9-iose reklamose naudojama dirbtinio intelekto technologija viešų asmenų pasisakymų, veidų ir balsų iškraipymui.