Galutinius sprendimus dėl Lietuvos misijos Afganistano Goro provincijoje priims jau kitos kadencijos Seimas, kuris pradės dirbti kitų metų rudenį.

Apie tai trečiadienį užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas po to, kai šis komitetas kartu su parlamentiniu Užsienio reikalų komitetu (URK) aptarė Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose aktualijas ir artimiausius planus.

Pasak jo, tik po to, kai pradės dirbti 2012 metų spalį išrinktas naujas Seimas, gali būti galutinai nuspręsta, kada Lietuva afganistaniečiams perduos visą atsakomybę už Goro provincijos atkūrimo grupę.

Pagal šiuo metu priimtą ir galiojantį Seimo nutarimą, lietuvių misija Gore truks iki 2013-ųjų metų. Todėl 2012-ųjų pabaigoje arba 2013-ųjų pradžioje turėtų būti apsispręsta, ar šis mandatas jau nebebus pratęsiamas.

Pabrėždamas, kad dėl to apsispręs jau būsimos kadencijos Seimas, A.Anušauskas neatmeta, kad misija dar kurį laiką tęsis ir po 2013 metų. Viskas esą priklausys nuo saugumo situacijos tiek visame Afganistane, tiek Goro provincijoje, taip pat nuo NATO, vykdančios misiją šioje valstybėje, susitarimų.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2014-aisiais Goro provincijoje turėtų vykti didelės bendros NATO ir Afganistano pajėgų pratybos, prie kurių organizavimo gali tekti ženkliai prisidėti ir Lietuvai.

Šią savaitę prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Jonas Markevičius pareiškė, kad Lietuva tikisi, jog atsakomybę vietos pareigūnams Afganistano Goro provincijoje bus galima perduoti 2013 metais, kai baigiasi šalies pajėgoms Seimo suteikti įgaliojimai dalyvauti tarptautinėse operacijose. „Iki to laikotarpio mes tikimės, kad jau bus tinkamos sąlygos, bus galimybės su Afganistano vyriausybe kalbėti apie atsakomybės perdavimą“, - sakė patarėjas.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012 metų pabaigoje.

Dabar ministrė jau nebėra tokia tikra dėl šios datos. Be to, pasak jos, trečiadienį bendrame uždarame NSGK ir URK posėdyje apskirtai nebuvo svarstytos Lietuvos misijos Gore pabaigos datos.

Seimo NSGK ir URK posėdyje trečiadienį nuspręsta siūlyti Seimui suteikti daugiau galių sprendžiant klausimus dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse misijose.

A.Anušausko teigimu, parlamentarų netenkina dabartinė susiklosčiusi praktika, kai Seimas suteikia mandatą tam tikram skaičiui karių dalyvauti misijoje tam tikroje valstybėje, tačiau visiškai nesprendžia misijos turinio. "Seimas turėtų įsitraukti, mūsų manymu, į tą procesą, kai svarstome dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Nes mandatas buvo suteiktas, ir šiuo atveju Krašto apsaugos ministerija turi visą diskreciją keisti karių skaičių - mažesnis, didesnis, tiesiog mandate yra nurodytas maksimalus skaičius, šalis, ir tose ribose vyksta visi pokyčiai. Seimas šiuo atveju norėtų, kad būtų labiau apibrėžtas mūsų vaidmuo, ką, kokiu momentu mes galėtume pasiūlyti, kažkokias kryptis nusakyti, ką reikėtų daryti", - sakė A.Anušauskas.

Pasak jo, komitetai patvirtino siūlymą Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri teiktų pataisas, kaip "tiksliau reglamentuoti Seimo vaidmenį priimant sprendimus dėl mandatų dalyvaujant tarptautinėse misijose".

Anot R.Juknevičienės, Lietuva į misiją Afganistane nesiunčia nė pusės karių, kiek pagal suteiktą mandatą leidžia Seimas. Todėl ji teigia nematanti priežasčių, kodėl Lietuvos karių Afganistane skaičius turėtų būti didinamas. „Pagal Seimo patvirtintą mandatą galime siųsti 420 karių. Neužpildome nė pusės to, ką Seimas leidžia, išsiverčiame su perpus mažesniu karių skaičiumi. Tad tikrai nematau priežasčių, kodėl turėtume jį didinti“, - teigė ji.

Ministrės teigimu, Lietuvos karių Afganistane skaičius keičiasi nuolat – vieną kartą jų būna 150, kitą kartą - 148, kitą kartą - 130 - priklausomai nuo rotacijų ir kai kurių kitų dalykų.

Šiuo metu misiją Afganistane atlieka beveik 200 Lietuvos karių. Kiek karių į Afganistaną bus siunčiama kitąmet, ministerija svarstys turėdama kitų metų biudžetą.

Dabar Afganistane tarnauja dvyliktoji Lietuvos karių pamaina. Goro provincijos atkūrimo grupės stovykloje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai.