Apie atsakomybes už tokius veiksmus pasakojo advokatas Donatas Murauskas.

– Kokią teisinę atsakomybę numato dabartiniai įstatymai už žiaurų elgesį su gyvūnu?

– Šiuo metu Lietuvos įstatymai numato kelių lygmenų atsakomybę. Bet labai priklauso nuo to, koks įvykis atsitiko, kas buvo daroma su gyvūnu. Pavadinčiau tai kelių pakopų sunkumo atsakomybe. Reikėtų pradėti nuo administracinės atsakomybės ir baigti baudžiamąja atsakomybe. Administracinė atsakomybė – jeigu yra žalojami gyvūnai ir žalojimo faktas yra pakankamas, kad būtų galima taikyti atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Jeigu žalojimo faktas išsiplečia iki tokio supratimo, kad matome, jog buvo tikrai didžiulė grėsmė gyvūno gyvybei, kad jis bus suluošintas, tai gresia dar griežtesnė atsakomybė – didesnė bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Bet jeigu pereiname į tokią stadiją, kad galime pasakyti, jog jau įvyko suluošinimas arba gyvūnas buvo nužudytas, tai pereiname į baudžiamąją atsakomybę. Yra atitinkamas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tokios bausmės atgraso nuo tokių nusikaltimų?

– Labai sunku pasakyti. Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja apie didėjantį skaičių žmonių, kurie informuoja policiją apie nutikusius tokius atvejus. Sieti tai su atsakomybe, įstatymo pakeitimais yra labai sudėtinga. Gal tai visuomenės pokyčiai, gal žmonės daugiau supranta, daugiau rūpinasi, pastebi, atkreipia dėmesį. Be abejo, yra numatyta atsakomybė potencialiai tiems atvejams, kai matai, kad kažkas vyksta, bet neinformuoji. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato pareigą žmogui informuoti tarnybas, jeigu jis mato, kad gyvūnas žalojamas, ligotas, neprižiūrėtas arba jam yra netinkamos sąlygos.

Dabar vyksta didžiulis žmonijos pokytis.

Kiek tai galima sieti su įstatymo griežtėjimu, kiek su visuomenės sąmoningumu – labai sunku pasakyti. Bet įspūdis toks, kad jis didėja. Apskritai tai vyksta – prisiminkime, kas yra gyvūnas: kažkada jis buvo konkurentas, tada buvo kaip instrumentas, o dabar gyvūną pradedame matyti kaip sužmogintą. Jo skausmą pradedame vertinti ir palyginti su žmogaus skausmu. Matome, kad pokytis yra fenomenalus: visuomenė keičiasi, bet ne visi spėja, ne visi pakeičia požiūrį. Dabar vyksta didžiulis žmonijos pokytis.

– Neseniai įvyko labai populiari istorija apie šuniuką Gausą, kuris buvo suluošintas ir išgyveno beveik per stebuklą. Kaip toks elgesys yra klasifikuojamas ir kokią didžiausią atsakomybę gali gauti buvę šeimininkai?

– Istoriją žinome labai ribotai, bet žinome labai reikšmingų aplinkybių. Jeigu jos yra tokios, kokios diskutuojamos visuomenėje, žiniasklaidoje, tai viskas daugiau ar mažiau aišku, bet tai turi ištirti pareigūnai ir teismas. Kadangi ten buvo akivaizdūs kankinimo požymiai ir turime suluošinimo faktą, visuomenė matė visas nuotraukas. Tai – neužbėgant įvykiams už akių ir prisimenant nekaltumo prezumpciją, kurią turime gerbti – požymiai baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė tuo ir skiriasi nuo administracinės, kad turime ne tik žalojimo faktą, bet galime kalbėti ir apie padarinius, kad kažkas blogai atsitiko. Dėl to šiuo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Norint sakyti, ar žmonės kalti, ar nekalti, turime gerbti nekaltumo prezumpciją.

– O jeigu kalti, kas už tai?

– Maksimaliai, kas gali atsitikti, – laisvės atėmimas iki vienerių metų.

– Ar yra sėdusių už grotų, kurie kankino arba nužudė gyvūną?

– Negaliu pasakyti, ar yra tarp visų bylų, bet tipiškai gaunama bauda – šimtų ar kelių tūkstančių eurų. Yra numatyta galimybė skirti baudą, viešuosius darbus, areštą ir laisvės atėmimą, bet tipiškai tai yra bauda.

– Kokias institucijas būtina informuoti žmonėms, kurie pastebi tokias situacijas?

– Siūlyčiau skambinti policijai – 112. Būtų naivu manyti, kad žmonės, matydami tokį atvejį, kur gali būti grėsmė gyvūno gyvybei, pradės ieškoti VMVT telefono.

– Kokius įrodymus reikia turėti? Gal gatvėje pamatėme, nepažįstame to asmens, bet matome smurtaujantį šeimininką. Ar galime fiksuoti, filmuoti, fotografuoti?

– Manau, kad filmuoti. Labai priklauso nuo situacijos, bet jeigu matome smurtą, tai bandome užfiksuoti.