Nusivylė pažadais

Į diskusiją su visų Seimo frakcijų lyderiais statutinius pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai su viltimi ėjo penktadienį. Tikėtasi, kad parlamentarai išgirs nuogąstavimus dėl kitų metų biudžeto. NPPSS ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) teigimu, 2020-ųjų Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, taip pat Aplinkos ministerijai pavaldžių Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros biudžetai per menki, kad būtų galima dirbti kokybiškai.

Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 16,3 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

"Deja, tačiau Vyriausybėje šiemet girdimi tik tie, kurie streikuoja ar eina į gatves, – piktinosi NPPSS tarybos narys ir UGPS pirmininkas Saulius Džiautas. – Vyriausybė ir jos klerkai racionalių argumentų, diskusijų, derybų kalboms šiemet yra visiškai akli ir kurti, nors pernai situacija buvo kardinaliai kitokia."

"Mes jaučiamės politikų apgaudinėjami ir kvailinami. Įvairiuose dokumentuose, kuriuos patvirtino šis Seimas, yra įtvirtinti įsipareigojimai iki tam tikro dydžio palaipsniui didinti pareigūnų darbo užmokestį ir 2020 m. pabaigti "Programos 1000" įgyvendinimą, finansuoti būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimą. Bjauriausia tai, kad mūsų įstaigos, vienos daugiau, kitos mažiau, pačios iš vidinių resursų, kartais net eilinių pareigūnų sąskaita, pradėjo pokyčius, žengė drąsius pirmuosius žingsnius. Tačiau kai atėjo laikas prie reformų prisidėti valstybei, Vyriausybėje mums rodoma didelė špyga", – sakė S.Džiautas.

Blogiausia ugniagesiams

UGPS atstovai sako, kad ne taip seniai visos Lietuvos akylai stebėta kiaurais batais, suplyšusiomis pirštinėmis ir saugos priemonėmis nepakankamai aprūpintų ugniagesių kova su degančiomis Alytaus padangomis kuo puikiausiai iliustravo PAGD problemas. Visgi politikų, tuomet ugniagesius vadinusių didvyriais, dėmesys problemoms nuslūgo iš karto, kai tik buvo užgesinta paskutinė padanga.

"Man akivaizdu, kad Alytaus situaciją politikai išnaudojo ne kaip galimybę išspręsti mūsų problemas, o tiesiog kaip foną pasidaryti asmenukę. Ugniagesiai, nepaisant milžiniško Lietuvos žmonių pasitikėjimo, yra bene skurdžiausia ir mažiausiai uždirbanti statutinių pareigūnų grupė", – prieš diskusiją Seime sakė UGPS vadovas.

Po susitikimo su parlamento atstovais S.Džiautas pranešė, jog  Seimo frakcijų atstovai penktadienį pasirašė pasiūlymą ugniagesių poreikiams skirti 9,8 mln. eurų iš planuojamo 2020 m. valstybės biudžeto. 9 mln. – darbo užmokesčiui, 800 tūkst. – darbo saugos priemonėms.

"Vis dar tikimės problemų sprendimo taikiai, dialogo būdu. Mes pateikėme visus argumentus, ką teikėme ir anksčiau. Nenorime būti ignoruojami, todėl darome žingsnius, kad dabar jau per Seimą Vyriausybė išgirstų ir numatytų tas lėšas, kurių reikia", – susitikimo tikslą akcentavo UGPS pirmininkas.

Kai atėjo laikas prie reformų prisidėti valstybei, Vyriausybėje mums rodoma didelė špyga.

Vadina valstybės investicija

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas stebisi: nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos finansavimą reikėtų padidinti santykinai nedidele suma – maždaug 6 mln. eurų, tačiau politikai dėl jos nesileidžia į jokias kalbas.

"Nemanau, kad valstybės mastu tai yra dideli pinigai. Kitos profesinės grupės kalba apie šimtus milijonų. Mūsų tarnybai šis 6 mln. eurų papildomas finansavimas leistų žengti rimtą žingsnį į priekį motyvuojant pareigūnus, keliant darbo užmokestį. Galiausiai mes žiūrime į tai, kaip į valstybės investiciją, kuri tikrai atsipirktų sumažėjus, pavyzdžiui, kontrabandos srautams ir šešėliui. Deja, mūsų Vyriausybės ir kai kuriems Seimo nariams tokie akivaizdūs dalykai yra, atrodo, per daug sudėtingi", – sako J.Amelinas.

Kaltina ministrą

"Man atrodo, kad bailus ir atsakomybės vengiantis aplinkos ministras yra didžiausia mūsų sistemos ir bendruomenės problema. Ne tik kad nejaučiame ministerijos paramos kovodami dėl papildomo finansavimo – ne taip seniai ministro buvome apgauti pačiu primityviausiu būdu. Mums tiesiog buvo pasakyta, kad papildomų lėšų kitiems metams bus, nors dabar biudžeto projekte jų nebėra", – sako Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDP) pirmininkas Eimantas Puodžiukas.

LAASDP Seime registravo siūlymą 2,8 mln. eurų didinti aplinkos apsaugos sistemos finansavimą. Tačiau 2020 m. biudžeto projekte šių lėšų nenumatyta.

"Mūsų pareigūnai, turintys aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu per mėnesį uždirba kiek daugiau nei 550 eurų. Tai yra maždaug 2,5 karto mažiau už vidutinį šalies atlyginimą. Tai nenormalu", – sako E.Puodžiukas.