Tai konstatuota STT atliktoje KPD korupcijos rizikos analizėje.

Anot STT pranešimo, nėra aiškios Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų sudarymo tvarkos, nėra nustatytų tarybų narių atrankos kriterijų, neribojamos jų kadencijos. Tarybų nariams neįtvirtintas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nenustatyta prievolė deklaruoti privačius interesus.

„Nustatyta atvejų, kai vertinimo tarybų nariai, būdami ir Mokslinės archeologijos komisijos nariais, vertina savo pačių, pavaldinių ar konkurentų darbus, kartu sprendžia ir dėl objektų vertingųjų savybių“, – teigia STT.

Tarnybos korupcijos prevencijos specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp tarybų narių yra buvusių KPD ar valstybės įmonių, kurių savininkas yra KPD, darbuotojų.

„KPD samdo vertinimo tarybų narius viešųjų pirkimų neskelbiamos apklausos būdu, taip pat KPD skiria šių tarybų veiklai reikalingas lėšas, patalpas bei teikia techninę pagalbą. Dėl šių priežasčių vertinimo tarybos narių sprendimų nepriklausomumas gali būti nepakankamas“, – nurodo STT.

Pareigūnai pasigedo, kad tarybai nenustatyta prievolė informuoti nekilnojamojo kultūros objekto savininką ar valdytoją apie nustatytas jo pastato vertingąsias savybes ar pakeistą jo reikšmingumo lygį.

STT rekomendavo Kultūros ministerijai ir KPD numatyti prievolę informuoti savininkus apie numatomus su jų turtu susijusius svarstyti klausimus ir priimtus sprendimus.

Taip pat siūlyta reglamentuoti vertinimo tarybų sudarymo mechanizmą, įtvirtinti maksimalų narių ir kadencijų skaičių. Rekomenduota vertinimo tarybų nariams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, prievolę deklaruoti privačius interesus.

Be to, siūloma uždrausti vertinimo tarybų nariams tuo pačiu metu būti ir Mokslinės archeologijos komisijos nariu.