Tyrimo metu nustatyta, kad 2015–2017 metais savivaldybių administracijų skelbtų viešųjų pirkimų 146 laimėtojai savivaldybėms skyrė daugiau kaip 405 tūkst. eurų paramos ir laimėjo daugiau nei 486 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų.

Daugiausia paramos iš viešųjų pirkimų laimėtojų yra gavusios Marijampolės, Kėdainių rajono ir Kauno miesto savivaldybės – atitinkamai po beveik 64 tūkst., 50 tūkst. ir beveik 36 tūkst. eurų.

Tuo metu Klaipėdos rajone, Šakių ir Kelmės viešųjų pirkimų laimėtojų skirta parama mažiausia ir siekia iki 300 eurų.

STT duomenimis, didžiausia sudarytų sutarčių vertė su paramos teikėjais yra sudaryta Kauno miesto savivaldybėje – beveik 316 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal šiuos duomenis atsidūrė Marijampolės savivaldybė su daugiau kaip 17 mln. eurų, o trečioje – Šilutės rajono savivaldybė su daugiau kaip 12 mln. eurų.

Mažiausios sutarčių vertės su paramos teikėjais yra Birštone, Klaipėdos rajone ir Druskininkuose, atitinkamai siekiančios po 900, beveik 5 tūkst. ir 90 tūkst. eurų.

STT atkreipia dėmesį, kad ketvirtadalyje šalies savivaldybių paramą joms teikusioms įmonėms teko daugiau nei pusė šių savivaldybių viešųjų pirkimų vertės.

Didžiausią dalį viešųjų pirkimų konkursų pagal vertę laimėjo paramos teikėjai Marijampolės, Neringos, Kupiškio rajono ir Rietavo savivaldybėse.

2015–2017 metais STT nustatė beveik 200 atvejų, kai Lietuvos savivaldybių skelbtus viešuosius pirkimus laimėjo juridiniai asmenys, kurie tuo pačiu laikotarpiu yra teikę joms paramą.

Trys ketvirtadaliai tokių atvejų įmonių darbuotojai buvo susiję giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais su savivaldybių administracijų darbuotojais.

STT praėjusią savaitę paskelbė, kad panašios korupcijos rizikos tvyro ligoninėse, kur viešuosius pirkimus taip pat laimi paramą joms teikiančios įmonės.

„Analitinio tyrimo rezultatai parodė, kad korupcijos rizikos, susijusios su viešųjų pirkimų ir paramos teikimo ryšiu, egzistuoja ne tik Lietuvos ligoninėse, bet ir savivaldoje“, – pranešime cituojamas STT vadovas Žydrūnas Bartkus.

„Situacija, kai mažą dalį viešųjų pirkimų laimėtojų sudarantiems juridiniams asmenims tenka reikšminga viešųjų pirkimų vertės dalis, gali būti vertinama, kaip korupcijos rizikos veiksnys. Tokia situacija turėtų skatinti kompleksiškai įvertinti esamą situaciją ir imtis priemonių skaidrumui užtikrinti“, – pridūrė jis.

Atlikto tyrimo rezultatai pateikti sprendimus priimantiems valstybės vadovams ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, teigia STT.

Tarnyba žada ateityje pakartotinai atlikti situacijos pokyčių analizę ir apie jos rezultatus informuoti visuomenę.