Europos audito rūmai aiškinasi, kam Lietuvos miškininkai išleido 43 milijonus litų, kurių didžiąją dalį skyrė Europos sąjunga. Miškininkai už juos įsigijo vaizdo kameras, kuriomis stebi ar miškuose nekyla gaisrai. Tikrintojai aiškinasi, ar maždaug po pusę milijono litų kainavusios kameros būtent tokios, kokių reikia miškams stebėti, pranešė LNK žinios.

Tikrintojai įtaria, kad miškininkai milijonus išleido pirkdami įrangą kuri pritaikyta ne miškams, bet miestams stebėti.

„Vienas pagrindinių tikslų įsitikinti, užduoti klausimą dėl viešųjų pirkimų reikalavimų atitikimo. Ir mūsų tikslas pamatyti, ar išties tai kas nupirkta ir sumontuota atitinka paramos sutarties sąlygas ir technines dokumentacijas“, - teigia Rasa Budbergytė, Lietuvos atstovė Europos audito rūmuose.

Aplinkos ministerija ir miškininkai neneigia, kad įrangą pirko brangiai, tačiau kai auditoriams paaiškino kodėl, šiems klausimų nebekilo.

„Kaina ne vienintelis dalykas. Mes saugome milijardinį visuomenės turtą ir nupirkus pigesnę įrangą, ir pasirodys, kad jei ji neveikia miškų sąlygoms ir nėra pritaikyta Lietuvai mums bus didesnė žala“, - sako generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

„Audito rūmai patikrino, pirmasis įspūdis kiek girdėjau R. Budbergytės, kad taip buvo nerimas, ji atvyko apžiūrėjo ir tas nerimas sklaidosi. Jei būtų kažkokių pažeidimų, tai žiūrėsim kas dėl to kaltas“, - teigia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Miškininkų pirkinį vėl tirti pradėjo ir Viešųjų pirkimų tyrimo tarnyba. Anksčiau savo tyrimą ji buvo sustabdžiusi, tačiau dabar gavo naujos informacijos.

„Paaiškėjo naujų faktų, kurių anksčiau tarnyba nežinojome. Kol kas nenoriu atskleisti, kad informacija nepasklistų, tačiau galiu pasakyti, kad VPT kreipėsi ir į užsienį, ir tam tikras kitas institucijas, kad pateiktų tam tikrą informaciją“, - sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.

Jei tai pasitvirtins, daugiau nei 40-ies milijonų litų vertės konkursas bus neteisėtas ir pinigus gali tekti grąžinti.