Šiaulietė Valentina Kižienė sodą įsigijo prieš vienuolika metų. Tik tada jame stovėjo mažytis, prastos būklės vos vienuolikos kvadratinių metrų namukas.

„Kadangi labai mėgstu sode būti, norėdavosi ir pernakvoti sode, pirmiausia susitvarkiau tą nameliuką, kurio jau nebėra, ir paskui sugalvojau, kad man per mažai tos vietos“, – nurodė šiaulietė.

Tuomet ir prasidėjo statybos. Tiesa, ne visos iškart, sodo namas pastatytas keturiais etapais. Visų pirma, prie to sutvarkyto seno namuko šiaulietė prijungė priestatą ir įrengė miegamąjį. Kiek vėliau suprato, kad name trūksta patogumų, reikia dar ir dušo su tualetu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai pasistačiau dušo kambarį, atrodo, kaip ir būtų gerai, bet atvažiuoja svečiai, nelabai yra kur miegoti, tada sugalvojau, kad reikia ir kitą namelio dalį pasistatyti. Seną namelį nugrioviau ir pasistačiau tą kitą namelį“, – šnekėjo V. Kižienė.

Iš esmės, visus statybos ir įrengimo darbus moteris padarė viena. Tiesa, kuklinasi ir pabrėžia, kad namo karkasą, pamatus ir stogą pastatė specialistai. Tačiau darbų po to liko ne ką mažiau ir kaip moteriai, sudėtingų, reikėjo ir visą vidų įsirengti.

Pats karkasas, įsivaizduojate, vienas stulpas, kitas stulpas, dar taip keli stulpai ir jis kiauras yra, švilpia vėjas, viskas matosi.

„Pats karkasas, įsivaizduojate, vienas stulpas, kitas stulpas, dar taip keli stulpai ir jis kiauras yra, švilpia vėjas, viskas matosi. Tai čia yra karkasas ir tą karkasą reikėjo kažkaip apdirbti. Mano pačios rankų darbas yra išorės lentutės apkaltos, apšiltinimas vatos dėtas, profiliai, gipsas sudėtas, glaistymas, dažymas, lubų sudėjimas, grindų sudėjimas ir netgi namelio duris visas stačiausi aš pati“, – kalbėjo pašnekovė.

Maža to, moteris trumpam tapo ir elektrike, ir santechnike. Pasirodo, kai moki, pamokų galima gauti ir telefonu.

„Kadangi buvo įrengtas dušo kambarys, tai, aišku, reikėjo ir santechniką susivedžioti, reikėjo namelyje ir elektrą susivedžioti, tai būtent šitoje dalyje namelio vedžiojausi elektrą pati savo rankomis besikonsultuodama telefonu su savo svainiu, kuris telefonu konsultavo kaip ką reikia pajungti, o santechniką vėl gi vedžiojausi pati“, – teigė V. Kižienė.

Kitų įgūdžių šiaulietė įgavo savaime – apie statybas klausinėjo specialistų, ir draugų.

„Šiaip mano senelis, mes jį vadindavome dzieduliu, kadangi dzūkė esu, eidavo ir statydavo namus. Tai gal šiek tiek per genus yra, nes man iš tikrųjų visada patiko tokie darbai, nors pati tokios specialybės nesu baigusi. Visos mano specialybės, kurias aš turiu, o turiu ne vieną, niekas nesusiję su statybomis, tai teko ir internete pasiieškoti žinių, teko šiaip pasižiūrėti kitus kaip kas daro“, – sakė šiaulietė.

Žinoma, ne viskas taip sklandžiai klostėti. Buvo ir sunkumų, tačiau moteris rankų nenuleido. Priešingai, sėkmingai įveiktas projektas duodavo pradžią naujam.

„Šiaip sunkumų, iš tikrųjų, buvo, nes vienam dirbti, pavyzdžiui, uždėti lentutę, vieną galą dedi, kitas galas jau linksta, tai teko tokių visokių prisigalvoti. Nervų, aišku, buvo, nes kai statai, statai, kažkas nesigauna, tai nervai ima, bet taip, kad mesčiau, tai ne, man labai norėjosi pasidaryti“, – šnekėjo šiaulietė.

Valentina pastačiusi sodo namą nesustojo. Ėmėsi gražinti pavėsinę, įrengė sienelę, pati klijavo ir čerpes ant stogo.

„Sienelę sugalvojau pernai metais pasidaryti pati, nes tiesiog norėjosi užuovėjos. Aš turiu galimybę, sakykime, pasisamdyti žmogų, kad jis padarytų, bet man reikia pačiai, kad jausčiau savo rankų darbą, po to sėdėčiau, gėrėčiausi, kad man gražu. Aš patenkinta labai, laiminga ir man gerai“, – pabrėžė V. Kižienė.