Surašymo duomenys: Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą

Vienas svarbiausių visuomenės išsivystymo lygį apibūdinančių rodiklių – gyventojų išsilavinimas. 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje aukštąjį, aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį, vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą turėjo 98,3 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų.

Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo surašymo, kuris įvyko 2001 m., duomenimis, Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo: gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą dalis visuomenėje padidėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 12,6 proc. (2001 m.) iki 27 proc. (2021 m.).

Bendrąsias gyventojų išsilavinimo lygio tendencijas nusako rodikliai, apskaičiuoti 1 tūkst. gyventojų. 2021 m. surašymo duomenimis, 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 270 gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (2001 m. – 126, 2011 m. – 212) (1 pav.). Augo ir gyventojų su viduriniu išsilavinimu skaičius – 2001 m. 272 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą, 2011 m. – 306, 2021 m. – 318.

Dauguma gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, – miesto gyventojai. Tarp miesto gyventojų daugiausia asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą – 31,2 proc., šiek tiek mažiau – vidurinį išsilavinimą (30,4 proc.). Tarp kaimo gyventojų dominuoja įgijusieji vidurinį išsilavinimą, jų dalis – 34,6 proc. Lyginant miesto ir kaimo gyventojus, tarp kaimo gyventojų didesnė dalis turėjo vidurinį (34,6 proc.), pagrindinį (17,1 proc.) ir pradinį (13,2 proc.) išsilavinimą (mieste atitinkamai – 30,4 proc., 11,6 proc. ir 9,2 proc.).

2021 m. surašymo duomenimis, tarp moterų dominuoja aukštasis išsilavinamas (30,6 proc.), o tarp vyrų – vidurinis (35,7 proc.).

2021 m. surašymo duomenimis, tarp moterų dominuoja aukštasis išsilavinamas (30,6 proc.), o tarp vyrų – vidurinis (35,7 proc.).

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. surašymo duomenis, moterų su aukštuoju išsilavinimu dalis didėjo labiau – 2,3 karto, vyrų – 2 kartus. Tai rodo, kad moterys šiek tiek sparčiau siekė aukštojo išsilavinimo. Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, augo ir gyventojų su viduriniu išsilavinimu dalis. Šį išsilavinimą turinčių vyrų dalis didėjo labiau negu moterų, atitinkamai 1,3 ir 1,1 karto.

2021 m. surašymo duomenys atskleidžia gyventojų išsilavinimo skirtumus pagal amžių. Kas antras gyventojas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, buvo 25–44 metų. Tarp asmenų, turinčių aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, 84,3 proc. sudarė 50 metų ir vyresni gyventojai. 39,8 proc. pradinį išsilavinimą turinčių gyventojų sudarė 10–14 metų vaikai. 70 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimo lygis buvo mažesnis už kitų amžiaus grupių gyventojų išsilavinimo lygį. Kas ketvirtas gyventojas, turėjęs tik pradinį arba pagrindinį išsilavinimą, buvo 70 metų ir vyresnis. 10,3 proc. šios amžiaus grupės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą.

2021 m. surašymo rezultatai parodė ir regioninius gyventojų išsilavinimo skirtumus. Šešiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Neringos, Kauno miesto, Palangos miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto) užfiksuotas gyventojų su aukštuoju išsilavinimu rodiklis buvo didesnis nei šalies vidurkis (1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 300 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu). Vilniaus miesto savivaldybėje jis didžiausias – 423.

Daugiausia išsilavinusių žmonių yra miestuose. Iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių miesto gyventojų 312 buvę įgiję aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia baigusiųjų aukštąjį mokslą tarp gyvenančiųjų Vilniuje – 426 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų, Neringoje – 377, Kaune – 357, Birštone – 338, Trakuose – 336, Palangoje – 326.

Didžiausia dalis gyventojų, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, buvo Vilniaus miesto (81,3 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų), Neringos (81,1 proc.), Kauno miesto (80,2 proc.), Visagino (80 proc.), Palangos miesto (79,1 proc.), Klaipėdos miesto (77,3 proc.), Kauno rajono (77,1 proc.) ir Birštono (77 proc.) savivaldybėse.

Nagrinėjant išsilavinimo lygį pagal gausiausias tautines mažumas, matyti, kad aukštesnis išsilavinimo lygis – žydų tautybės gyventojų. Iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių žydų tautybės gyventojų 496 turėjo aukštąjį išsilavinimą, armėnų – 352, ukrainiečių – 287, lietuvių – 278.

Lietuvių, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, dalis (74,1 proc.) buvo artima šalies gyventojų išsilavinimo vidurkiui (74,5 proc.). Šį lietuvių išsilavinimo rodiklį lenkia gausiausios Lietuvos tautinės mažumos: ukrainiečiai (84,1 proc.), baltarusiai (80,1 proc.), rusai (79,6 proc.). Lenkų tautybės gyventojai dažniausiai buvo įgiję vidurinį išsilavinimą (39,6 proc.). Pagal išsilavinimą išsiskiria romų tautybės gyventojai: 46,8 proc. romų tautybės gyventojų turėjo pradinį išsilavinimą, 23 proc. – pagrindinį.

Aukštesnįjį išsilavinimą buvo galima įgyti iki 2006 m. baigus aukštesniąją mokyklą, specialųjį vidurinį – iki 1995 m. baigus technikumą arba kitą specialiąją mokyklą (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marazmas

Marazmas portretas
Ir ka, nuo jo zmogus geresniu tampa? Ar maziau vagia? ;)
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių