Lietuvoje šiuo metu susidariusi palanki terpė radikaliems politiniams judėjimams, teigia nacionalinio transliuotojo kalbinti sociologai.

Kita vertus, jų teigimu, kiek įtakingos taps tokios politinės jėgos kaip Mindaugo Murzos vadovaujamas Vieningasis lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdis ar Vytauto Šustausko Laisvės sąjunga, didele dalimi priklausys nuo strategijos, kurios laikysis šalies Vyriausybė.

Radikalai sustiprėja per krizę

Anot istoriko, Seimo nario Arvydo Anušausko, istoriniai pavyzdžiai liudija, kad būtent krizės sąlygomis sustiprėja marginaliniai, radikalūs judėjimai.

„Manyčiau, kad šiuo atveju Lietuva nėra jokia išimtis. Tokia galimybė (kraštutinių judėjimų sustiprėjimo – red.past.) egzistuoja, bet viskas priklauso ne tik nuo krizės, bet ir valdžios sugebėjimo tą krizę įveikti.

Jeigu visuomenė pamato šviesą tunelio gale, kad palaipsniui krizė yra įveikiama, be abejo, galimybių radikaliems judėjimams plėstis paprastai nelieka“, – mano A.Anušauskas.

Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjo Arūno Poviliūno nuomone, ar ekstremaliems judėjimams, veikiantiems Lietuvoje, į savo gretas pavyks pritraukti daugiau pasekėjų, iš dalies priklausys nuo to, kiek žmonių realiai patys pajuto krizę.

„Pagrindinis klausimas, į kurį aš dabar negaliu atsakyti, nes tam reikia išsamių tyrimų, – kiek žmonių savo „kailiu“ dabar jau jaučia krizę, o kiek žmonių susiduria su krize per tarpininkus, komunikacijos priemones. Taigi, manau, yra dvi skirtingos žmonių grupės.
Suprantama, kad ta žmonių grupė, kuri tiesiogiai savo kailiu junta krizę ir neturi svertų susitvarkyti savo gyvenimo, jaus tam tikrą neviltį. Šita žmonių grupė yra tam tikra rizikos grupė. Valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip padėti tiems žmonėms, nepalikti jų vienų“, – sakė pašnekovas.

Anot A.Poviliūno, jei šie žmonės liks vieni, jie ieškos destruktyvių išeičių: „Tai gali būti marginalinės grupės, bandymai versti valdžią ir panašūs dalykai“.

Tuo metu Kriminologijos studijų centro vadovas, Vilniaus universiteto sociologijos profesorius Aleksandras Dobryninas mano, kad skambinti pavojaus varpais dėl radikalių politinių grupuočių veiklos Lietuvoje dar anksti, bet pastebi, kad šalyje – šiam reiškiniui atsirasti palanki terpė.

„Išbalansuoti visuomenę galima visada. Jeigu ji išbalansuojama, ji pradeda radikalizuotis. Grupuočių atsiradimas yra susietas nebūtinai su krizės sąlygomis, tačiau krizės sąlygomis atsiranda daugiau erdvės tokioms grupuotėms veikti ir reikštis.
Daug priklauso nuo to, ar visuomenei pavyksta solidarizuotis ar nepavyksta. Jeigu visuomenei solidarizuotis pavyksta, tai toms grupuotėms pasireikšti šansų nėra, nes vadinamą socialinę kontrolę atlieka ne vien socialinės institucijos, bet kiekvienas visuomenės narys.

Tačiau jeigu tokio solidarumo nėra, tuomet visuomenės nariai arba atsainiai žiūri į ekstremistinius veiksmus, arba tyliai juos palaiko“, – aiškino sociologas.

Klaida - netaikymas to, kas primetama kitiems

A.Dobryninas primena, jog Aristotelis sakydavo, kad paprastai piliečiai gana palankiai žiūri į savo vyriausybę, bet jie negali jai atleisti, kai mato, kad gėrybės ir apdovanojimai visuomenės nariams yra paskirstomi neteisingai.

Anot sociologo, Lietuvos Vyriausybė daro klaidą sau netaikydama to paties, ką primeta paprastiems šalies gyventojams.

„Tam tikra prasme visuomenė iš anksto buvo nuteikiama tam, kad pateksime į krizinę situaciją, kurią teks kartu išgyventi. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad viskas yra ne visai taip. Pasirodo, kad vieni, patekę į bėdą, turi solidarizuotis, o kiti – kažkodėl neturi.
Jeigu tokie principai visuomenėje eskaluojami, jeigu mes toliau viešoje erdvėje matome vieną socialinę grupę, kuri turės kentėti kitos socialinės grupės sąskaita, tai nėra gerai. Tokia situacija palanki radikalioms grupuotėms, jos tokia situacija gali pasinaudoti.

Man atrodo, šitam scenarijui mūsų valdžia nepasiruošusi ir nelabai supranta, kokį pavojingą žaidimą žaidžia“, – dėstė A.Dobryninas.

Jo nuomone, Vyriausybei būtų išmintinga labiau apskaičiuoti savo veiksmus ir pagaliau suvokti, kad egzistuoja viešojo kalbėjimo logika.

„Tokių dalykų, kaip priedų skyrimo arba to, kad didžioji našta perkelta tiems, kas mažiau uždirba, eskalavimo reikėtų vengti. Vyriausybė savo veiksmais ir savo gyvenimu turėtų solidarizuotis su visa visuomene“, – pastebėjo nacionalinio transliuotojo pašnekovas.

Vyriausybei derėtų pasekti Norvegijos pavyzdžiu

Pasak A.Dobrynino, šalies Vyriausybė galėtų pasekti Norvegijos vyriausybės pavyzdžiu.
„Kai daugiau kaip prieš 30 metų buvo energetinė krizė, Norvegijos vyriausybė nusprendė, kad visus gyventojus reikia persodinti iš privačių automobilių į viešąjį transportą. Aš įvykiuose nedalyvavau, bet mačiau labai gerą nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas Norvegijos karaliaus Olofas, kartu su kitais paprastais piliečiais traukiniu važiuojantis slidinėti.

Tai labai stipriai veikiantis pavyzdys. Jeigu mūsų Vyriausybei užtektų išminties, ji padarytų pakankamai stiprų poveikį visuomenei, kad ši suprastų, jog valdžia nėra kažkokie žmonės, kurie kitų žmonių sąskaita bando spręsti problemas, kad valdžia sunkiu metu solidarizuojasi su visais, kad mes visi esame lygūs“, – įsitikinęs A.Dobryninas.