„Tikrai ne siekis gerinti mokinių ugdymo kokybę nulemia jungtinių klasių sudarymą. Paprastai jungtinės klasės formuojamos tam, kad tai netaptų finansinė našta savivaldybės biudžetui, nes jei klasėje nesusidaro minimalaus mokinių skaičiaus, tokia klasė turėtų būti išlaikoma rajono biudžeto lėšomis“, – sako ministrė trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbtame komentare.

Anot ministrės, jeigu pradinėse klasėse jungimas po du lygius dar gali būti pateisinamas dėl vaikų amžiaus ir poreikio mokytis šalia namų, tai 5–8 klasėse kompromisų neturėtų būti.

„Kaip rodo praktika, Lietuvoje mokytojai nėra rengiami dirbti su skirtingų klasių vaikais vienu metu. Tad esu įsitikinusi: 5–8 klasių mokiniai negali mokytis jungtinės klasėse. Tai niekaip nepadeda užtikrinti ugdymo kokybės ir neužtikrina siekio visiems vaikams suteikti vienodas ugdymosi galimybes“, – teigia ministrė.

Lietuvoje iki šiol 3700 vaikų mokosi jungtinėse klasėse. Yra mokyklų, kuriose visi pradinukai mokosi kartu vienoje klasėje. Jungtinės klasės ir ugdymo kokybė mūsų šalyje yra sunkiai suderinami dalykai.

Tad esu įsitikinusi: 5–8 klasių mokiniai negali mokytis jungtinės klasėse.

Ministerijos pranešime nurodoma, kad Lietuvoje iki šiol apie 3700 vaikų mokosi bendrosiose jungtinėse klasėse. Didesnėje dalyje savivaldybių (39), savivaldybės priklausomybės mokyklose yra 115 jungtinių bendrojo tipo klasių komplektų 5–8 klasėse, kuriose mokosi apie 1200 vaikų. Šalyje yra 250 jungtinių klasių komplektų 1–4 klasėse, kuriose mokosi apie 2500 vaikų.

Praėjusiais mokslo metais buvo 16 mokyklų, kuriose visi pradinukai mokėsi kartu vienoje klasėje, taip pat buvo 30 mokyklų, kur trijų gretimų klasių vaikai mokėsi kartu. Šiais mokslo metais yra 12 mokyklų, kuriose visi pradinukai mokosi kartu vienoje klasėje, taip pat yra 26 mokyklos, kur trijų gretimų pradinių klasių vaikai mokosi kartu.

Pranešime nurodoma, kad dažniausiai jungtinėse klasėse tenka mokytis mažųjų savivaldybių mokyklų mokiniams. Prieš trejus metus net trečdalyje šalies mokyklų buvo jungtinių klasių.

Per trejus metus padėtis pagerėjo daugumoje savivaldybių, jungtinėse klasėse ugdomų 1–8 klasių mokinių dalis labiausiai sumažėjo Širvintų, Panevėžio, Molėtų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Nė vienos jungtinės klasės jau neliko Akmenės ir Raseinių rajonų, Alytaus, Šiaulių miestų, Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos, Visagino savivaldybėse.

Ministerija pažymi, kad  Lietuvoje jungtinės klasės formuojamos išskirtinai administraciniais tikslais – dėl stipriai mažėjančio mokinių skaičiaus. Tam, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo klasė gautų krepšelio lėšas, joje  turi būti ne mažiau nei 8 mokiniai. Jei klasėje yra mažiau mokinių, dažniausiai yra jungiamos skirtingo lygio klasės ir formuojamas komplektas, kad mokinių skaičius būtų 8 ir daugiau. Tokiu atveju jungtinė klasė gauna visą finansavimą.

Ministerija pažymi, kad jungtinėse klasėse mokiniams neužtikrinama ugdymo kokybė, mokyklų, turinčių jungtinių klasių, mokinių pasiekimai yra žemesni.