Anksčiau lietuviai tikėdavo, kad laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių yra ypatingas. Jeigu jo metu dirbsi sunkius darbus, užsitrauksi Dievo rūstybę. Na, o paskutinę metų dieną būtina atsikratyti visų blogų minčių.

Lietuvoje nu o seno buvo švenčiamas ne tik adventinis laikotarpis iki Kalėdų, bet ir tarpušventis - nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. Kaimo žmonės nuo gruodžio 25-os iki sausio 6 dienos nedirbdavo jokių darbų, nes laikė tai nuodėme. Visus darbus buvo stengiamasi nudirbti dar iki švenčių ir pasitikti Naujuosius metus švariuose tvarkinguose namuose.

Tarpušvenčiu moterims buvo draudžiama austi, kad siūlų kandys nesukapotų, nebuvo leidžiama ir verpti, malti.

Visi darbai turėjo būti nudirbti dar iki Kalėdų. Taip pat buvo tikima, kad iki Kalėdų privalu grąžinti visas skolas, jei negrąžinsi visus metus būsi skolingas. Blogiausiu atveju, skolą dar galima grąžinti iki Naujųjų.

Šventinėmis dienomis buvo populiaru mėginti iš įvairių reiškinių atspėti, kokie bus ateinantys metai. Žmogus siekdavo tokiu būdu nulemti ateinančiųjų metų sėkmę visai savo šeimai.

Buvo tikima, kad koks gruodis, tokia bus ir visa žiema. Jei gruodis sausas, bus sausas pavasaris. Jeigu kvarksi kuosos ir varnos - rytoj snigs. Jei Kalėdos šiltos - tai Velykos šaltos, Kalėdos juodos - tai Velykos baltos.

Naujųjų išvakarėse, gruodžio 31-ąją, buvo būtina atsikratyti visų blogų minčių, kad įžengiant į Naujuosius metus blogis nesektų iš paskos. Lietuvoje dar ir dabar gyvuoja paprotys pririšus už virvės seną kelmą pertempti per visą kaimą (centrinę miesto gatvę), kad jis sugertų visą blogį. Po to  kelmas su visu blogiu sudeginamas.