Teisėjų asociacija pareiškime teigė mananti, kad Seimo sprendimai, nepritariant teisėjų kandidatūroms, gali signalizuoti apie nepagrįstą teisėjų profesionalumo nuvertinimą.
Pranešime spaudai nurodyta, kad Teisėjų asociacija, vertindama minėtus Seimo sprendimus nepaskirti teisėjų į tam tikras pareigas, atkreipia dėmesį į tai, jog abu pretendentai buvo sėkmingai praėję atrankos ir skyrimo procedūras, įvertinti kompetentingų institucijų ir sulaukė teigiamų išvadų dėl jų tinkamumo eiti atitinkamas pareigas. Taip pat pabrėžta, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė kandidatūrų tinkamumui.
„Asociacija konstatuoja, kad teisėjų skyrimo procesas turi ne tik užtikrinti, kad į pareigas būtų paskirti tinkamiausi kandidatai, bet ir sudaryti prielaidas visuomenei įsitikinti, kad tinkami kandidatai nėra atmetami dėl priežasčių, nesusijusių su jų profesiniu pasirengimu, kompetencija ar reputacija“, – teigiama pranešime.
Viena iš Seimo funkcijų
Advokatas ir teisės docentas G. Danišauskas Eltai sakė, kad Teisėjų asociacija, kaip visuomeninė organizacija, kritiškai atsiliepdama apie Seimo sprendimus dėl teisėjų nepaskyrimo į tam tikras pareigas, elgiasi teisiškai nepriimtinai.
„Konstitucija nenumato jokių išimčių teisminei valdžiai, jog ją formuojant tam įtakos turėtų visuomeninė organizacija ar teisėjų savivaldos kokia nors struktūra. Visuomeninė organizacija pagal savo paskirtį turi rūpintis savo narių interesais, tai galėtų būti, pavyzdžiui, savaveiksmės, neišeinančios už savo ribų sporto organizacijos. Teisėjų asociacija pareikšdama minėtą susirūpinimą painioja du dalykus: nesikišimą į teisėjo procesinę veiklą, kuri bet kuriuo atveju, remiantis Konstitucija, turi būti garantuota“, – komentavo teisininkas.
„Iš vienos pusės asociacijos „susirūpinimas“ yra kaip ir neutralus išsireiškimas, tačiau būtent šis tariamas „susirūpinimas“ pateikiamas, manyčiau, labiau kaip pretenzija, priekaištas, kas yra teisiškai nepriimtina visuomeninei organizacijai kelti abejones Seimo konstitucine teise skirti ar atmesti pretendentus į teisėjų ar teismų pirmininkų pareigas“, – toliau kalbėjo G. Danišauskas.
Anot jo, Teisėjų asociacijos išreiškiamas susirūpinimas, jog visuomenėje gali susidaryti prielaidos, kad tinkami kandidatai galėtų būti atmetami dėl priežasčių, nesusijusių su jų profesiniu pasirengimu, kompetencija ar reputacija, yra nekorektiškas. Esą būtent visuomenės atstovas – Seimas – turintis konstitucinę teisę skirti arba atmesti konkrečius pretendentus į teisėjų ar teismo pirmininkų pareigas ir yra visuomenės „balsas“, kuris yra demokratiška teisėjų atrankos procedūra ir atitinka visuomenės interesus.
„Atvirkščiai, visuomenei galėtų susidaryti netinkamas įspūdis, jei Teisėjų asociacija, neturėdama tokios konstitucinės teisės, darytų įtaką Seimui sprendžiant Lietuvos atstovaujamai valdžiai klausimą dėl konkrečių teisėjų skyrimo į pareigas“, – mano G. Danišauskas.
Teisininko manymu, Teisėjų asociacija niekaip neturėtų kištis į Seimo konstitucinę teisę formuojant teisėjų korpusą – esą tai prieštarautų ir Konstitucijai, ir visuomenės interesams.
„Konstitucija nedraudžia bet kuriems asmenims turėti savo nuomonę dėl teismų vienokių ar kitokių sprendimų ir niekaip nesieja teisėjų bei teismų nepriklausomumo principo pažeidimo prezidentui ar Seimui vertinti pretendentų į teisėjus tinkamumą. Todėl šis asociacijos teiginys dėl galimo teismų nepriklausomumo principo pažeidimo iš esmės yra mažiausiai nekorektiškas“, – mano G. Danišauskas.
„Vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsniu formuojant teisėjų korpusą patarimą pateikia teisėjų institucija, kuri Konstitucijoje neįvardinta, tačiau ji įvardinta Teismų įstatyme – kad formuojant teisėjų korpusą su patarimo teise dalyvauja teismų savivaldos institucija „Teisėjų taryba“. Vadovaujantis Konstitucija, jokia teisminė institucija negali Seimui reikšti jokio „susirūpinimo“ formuojant teisėjų korpusą. Asociacijos teiginiai, jog minėtų pretendentų nepaskyrimas į aukštesnes teisėjų pareigas galėtų prieštarauti teismų nepriklausomumo bei profesionalumo principams, nėra objektyviai niekuo pagrįsti ir tai tik bendri, faktais neparemti asociacijos teiginiai“, – aiškino teisininkas.
Galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas
Politikai ir teisininkai Eltai anksčiau teigė, kad nepatvirtinta Apeliacinio teismo pirmininko N. Meilučio kandidatūra galimai yra „čekutininkų“ kerštas.
Blaiviai žiūrint, neatmestinas kerštas.
Nuo 2024 m. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama daugybė „čekiukų“ baudžiamųjų bylų, čia apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė daugybė Jonavos, Lazdijų, Marijampolės, Alytaus rajono politikų.
Vėliau „čekiukų“ baudžiamosios bylos apeliacine tvarka buvo nagrinėjamos Lietuvos apeliaciniame teisme Po apeliacinės instancijos teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėdavo, tarybų nariams dažniausiai būdavo paliekami galioti apkaltinamieji nuosprendžiai, jie netekdavo teisės dirbti savivaldybių tarybose, gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius Vyriausioji rinkimų komisija nutraukdavo politikų įgaliojimus.
„Pagal visas aplinkybes, gali būti, kad tai „čekutininkų“ kerštas, bet mes įrodymų neturime. Blaiviai žiūrint, neatmestinas kerštas“, – anksčiau išsakytai nuomonei pritarė G. Danišauskas.
Pasak teisininko, Konstitucija draudžia bet kokiems asmenims kištis į teisėjo procesinę veiklą, tačiau ji nedraudžia nei prezidentui, nei Seimui patiems spręsti dėl konkrečių pretendentų į teisėjo ar į teismo pirmininko skyrimo.
„Teisėjų taryba, taip pat negali reikšti Seimui jokio susirūpinimo dėl skiriamų į pareigas teisėjų, kadangi ji, pagal Teismų įstatymą, yra tik patariamoji institucija. Teisėjų taryba yra savivaldos institucija, o ji, kaip minėta, valstybinės valdžios struktūroje negalėtų būti“, – teigė G. Danišauskas.
„Šiuo klausimu galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas – ar Teismų įstatymo XIII skyriuje įtvirtinta teisėjų savivalda neprieštarauja Konstitucijai. Analizuojant Konstitucijos nuostatas, mano manymu, teisėjų savivalda prieštarauja Konstitucijai, kadangi savivalda valstybinėje valdžioje apskritai negali būti, nes tai prieštarautų Konstitucijos 5 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintai valstybinės valdžios paskirčiai tarnauti visuomenei, o ne savo narių interesams tartum tai būtų privati visuomeninė struktūra, o ne valstybinė valdžia“, – mano teisės docentas.
Nacionalinė teismų administracija skelbia, kad Lietuvos teisėjų asociacija yra visuomeninė organizacija, profesiniu pagrindu ir savanoriškumo principu jungianti teisėjus.
Asociacijos tikslai yra puoselėti ir plėtoti teismo ir teisėjų nepriklausomumą, savivaldą, padėti teisėjams įgyvendinti jų teises, bendradarbiauti su teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir kitose šalyse, dalyvauti rengiant bei tobulinant teisės aktus, susijusius su teismo ir teisėjų veikla, kelti teisėjų profesijos prestižą, puoselėti jų korpuso tradicijas, dalyvauti teisėjų profesinio tobulinimo veikloje.
Naujausi komentarai