Teismų šalyje sumažės, bylos bus svarstomos greičiau, atsiras tarėjų institutas. Tokius planus įvardija valdantieji ir Prezidentė. Tačiau juos realizuoti pavyks ne anksčiau kaip po kelerių metų.

Išsikvietė Prezidentė

Iki 2015 m. pradžios teismų reforma turi būti baigta. Tai vakar apsilankę Prezidentūroje išgirdo Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Gintaras Kryževičius bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

„Prezidentė atkreipė dėmesį, kad procesinėse smulkmenose skęstantis bylų nagrinėjimas, nepagrįstas jų vilkinimas didina žmonių nepasitikėjimą teismais, todėl reikėtų kaip galima greičiau vykdyti teismų reformą,“ – D.Grybauskaitės žodžius perdavė jos atstovė spaudai Dalia Ulbinaitė.

D.Grybauskaitės nuomone, tam, kad bylos būtų nagrinėjamos sparčiau, reikėtų subalansuoti bylų srautus šalyje. „Nenormalu kai, pavyzdžiui, Ignalinoje ir Zarasuose nagrinėjamų bylų skaičius skiriasi kone dvigubai“, – aiškino D.Ulbinaitė. Anot jos, Prezidentė palaiko teismų reformą ir ragina sujungti mažesnius teismus.

Nuspręs politikai

AT pirmininkas G.Kryževičius po susitikimo tvirtino, kad visi reikiami įstatymų projektai, susiję su teismų reforma, jau parengti. Tiesa, jis neįvardijo, kurių miestų ar rajonų teismai bus jungiami.

Jis paminėjo, kad po reformos, kaip prognozuojama, teismų skaičius sumažėtų iki 14. Daugiau detalių jis neatskleidė ir pabrėžė, kad galiausiai dėl visko vis tiek spręs Seimas.

„Nenorėčiau, kad būtų paskleista žinia, jog rajonuose neliks teismų. Mes kalbame apie tai, kad visuose rajonuose išlieka teismai kaip ir dabar, tačiau jie nebus juridiniai asmenys. Tai bus vienas stambesnis darinys – Ukmergė kaip centras ir aplink jį esantys rajonai“, – po susitikimo kalbėjo G.Kryževičius.

Žadėjo permainas

„Rasta bendra kalba“, – taip po susitikimo su Prezidente vis kartojo teisingumo ministras J.Bernatonis.

Paklaustas, ko gali būti imamasi, kad bylos nebebūtų vilkinamos, J.Bernatonis kalbėjo: „Tai ir supaprastintas procesas, ir įvairūs kiti dalykai, be to, yra perteklinių normų dabar galiojančiame Baudžiamajame procese dėl galimybės nuolat skųsti įvairius sprendimus. Tie skundimai turėtų būti apibendrinti ir turbūt nagrinėjami iš karto.“

Jis taip pat kalbėjo ir apie planus į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus. „Mes tai planuojame padaryti“, – buvo įsitikinęs J.Bernatonis.

Komentaras

Vytautas Nekrošius

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas

Pirmiausia reikia labai preciziškai apskaičiuoti, ar iš tos reformos bus naudos. Tai dar nepadaryta. Didelės ekonominės naudos, manau, nebus. O jeigu mažesniuose miesteliuose teisėjų neliks, atitolinsime tą funkciją nuo žmogaus. Juk viena svarbiausių apylinkių teismų paskirčių, kad tas teisingumo vykdymas būtų šalia.

Man atrodo, kad daug paprastesnis būdas būtų Teismų įstatyme tiesiog panaikinti mažiausią teisėjų skaičių teisme (šiuo metu jis siekia tris). Tada atsirastų galimybė turėti vieno teisėjo teismą arba dviejų teisėjų teismą, ir tada ekonomija, mano supratimu, būtų didesnė. Žinoma, atsižvelgiant į rajoną ar teismui tenkantį krūvį. Centralizavus funkcijas, pavyzdžiui, teismo buhalteriją, būtų ir piniginė ekonomija. O jungti teismus vien dėl to, kad jungtume, neprasminga. Kad ir milijoną sutaupytume. Teisingumo funkcijos vykdymo atitolinimas negali būti įvertintas jokiais pinigais.

Ar reformą pavyktų taip greitai baigti? Protingai ją darant – žinoma. Tačiau reiktų peržiūrėti, kokios yra dabar galimybės. Nematau reikalo, kur čia skubėti. Sistema funkcionuoja. Taip, yra problemų, kaip ir bet kurioje sistemoje, bet poreikio taip skubėti tikrai nėra. Juolab kad apie tą reformą kol kas labai mažai kas žino.