Trys vienos lyties poros kreipiasi į teismą: nori įteisinti santuoką Lietuvoje

Šiose bylose tos pačios lyties asmenų poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

„Lietuvoje žadėtasis civilinės partnerystės įstatymas atidėliojamas, o ir jį priėmus vienos lyties poros nebūtų šeima, neįgytų jokių su šeima susijusių teisių“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.

Bylomis, kurias inicijavo Tolerantiško jaunimo asociacija, siekiama išspręsti kliūtis šių porų santykių pripažinimo ir reglamentavimo srityje.

„Ilgą laiką buvo klaidingai aiškinama, neva Lietuvos Konstitucija draudžia vienos lyties asmenų santuokas, tačiau tai tėra mitas, kurį bandysime paneigti teisme. Juo labiau kad daugiau nei pusė ES valstybių jau įteisino vienos lyties asmenų santuokas“, – antradienį išplatintame pranešime cituojamas bylas vedantis advokatas Aivaras Žilvinskas.

„Teismo prašoma pripažinti, kad vienos lyties pareiškėjų poros yra šeimos ir įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių užregistruoti vienu atveju civilinę partnerystę, kitu atveju – santuoką“, – pridūrė jis.

Ilgą laiką buvo klaidingai aiškinama, neva Lietuvos Konstitucija draudžia vienos lyties asmenų santuokas, tačiau tai tėra mitas, kurį bandysime paneigti teisme.

Byla dėl partnerystės jau nagrinėjama teisme, sprendimo tikimasi sulaukti kitą savaitę.

Konstitucijos 38 straipsnyje nurodoma, kad „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Vis dėlto 2019-aisiais Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu, nors Lietuva pati ir neleidžia homoseksualų santuokų.

L. Balandžio / BNS nuotr.

KT taip pat yra nurodęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose“.

A. Žilinskas tvirtino, kad Konstitucija „toli gražu nieko nedraudžia“, tik pripažįsta žmogaus teises, bet jų nesukuria, nes jos yra prigimtinės.

Anot advokato, Lietuva, atsisakydama pripažinti ir registruoti tos pačios lyties asmenų šeimas, pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, „kuriuos ką tik priminė Europos Žmogaus Teisių Teismas, konstatuodamas pažeidimą byloje Fedotova prieš Rusiją.“

Lietuvoje žadėtasis civilinės partnerystės įstatymas atidėliojamas, o ir jį priėmus vienos lyties poros nebūtų šeima, neįgytų jokių su šeima susijusių teisių.

Ši byla buvo susijusi su Rusijos valdžios institucijų atsisakymu užtikrinti tos pačios lyties porų teisinį pareiškėjų pripažinimą ir apsaugą.

„Tačiau ir be tarptautinių organizacijų paraginimų reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Konstitucijoje taip pat įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymą ir visų asmenų teisė kurti šeimą“, – pridūrė jis.

Vienas iš pareiškėjų byloje dėl santuokos registravimo Martynas Norbutas kalbėjo, kad pergalė teismuose leistų tos pačios lyties šeimoms užtikrinti teisinį saugumą.

„Pirmiausia santuoka suteiktų LGBTQ+ šeimoms lygiavertę apsaugą ir leistų žmonėms būti ramesniems dėl savo mylimųjų, jei jiems kas nors nutiktų. Ne mažiau svarbu – jog tai būdas išreikšti savo jausmus ir parodyti įsipareigojimą partneriui ar partnerei“, – kalbėjo M. Norbutas.

Pasak jo, kreipimusi į teismą siekiama lygiateisiškumo ir pokyčio, „kad visi žmonės galėtų pasirinkti, kokį nori žingsnį žengti.“

„Į teismą einame taip pat, nes yra laukiama per daug metų ir akivaizdu, kad be bylų, postūmio, šitie pokyčiai patys neateis. Dėl to labai svarbu postūmis ir postūmis sprendimų priėmėjams, kad jie galvotų, kas gresia toliau“, – sakė M. Norbutas.

A. Žilvinskas kalbėjo besitikintis, kad bylas pavyks išspręsti nacionaliniu lygmeniu, o kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą vadino „kraštutine priemone“.

„Tai nėra kažkoks ypatingas klausimas, kuris keltų didelė moralinę abejonę. Galų gale, jau viename iš procesų (...) Teisingumo ministerija pareiškė, kad neprieštarauja civilinės partnerystės pripažinimui ir taip pat teismo sprendimui, kuris įpareigotų ją įregistruoti registre“, – sakė jis.

Prie šios iniciatyvos prisijungė Lietuvos gėjų lyga (LGL), ją finansiškai remia Tolerantiško jaunimo asociacija ir jos veiklą palaikantys fiziniai asmenys.

Bylų atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos.

Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.