Pereiti į pagrindinį turinį

Tyla tik audrina visuomenę

2009-08-08 23:59
Ekspertas: P.Bekėža mano, kad tylėjimo taktiką pasirinkusi valdžia eina klaidingu keliu.
Ekspertas: P.Bekėža mano, kad tylėjimo taktiką pasirinkusi valdžia eina klaidingu keliu. / Remigijaus Ambrulaičio nuotr.

Visuomenei turi būti teikiama informacija apie šalia Nigerijos krantų pagrobtus Lietuvos piliečius, mano Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Vakar viešėdamas "Vilniaus dienos" portalo forume jis tvirtino nepritariąs užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko pozicijai neteikti jokios informacijos apie pagrobtų lietuvių vadavimo operaciją.

– Kaip vertinate pranešimus, kad Nigerijos piratų įkaitais paimtiems Lietuvos jūrininkams išpirkti mūsų valstybė neturi pinigų?

– Pagal Lietuvos Konstitucijos 13 straipsnį valstybė globoja savo piliečius užsienio valstybėse. Jeigu įvyksta tokių atsitikimų, valstybė privalo imtis priemonių, kad mūsų piliečiai būtų grąžinti į Lietuvą, pavyzdžiui, jeigu jūrininkai būtų palikti likimo valiai. Pagal Lietuvos ir tarptautinę teisę bendrovės, kuriose dirba jūrininkai ar kiti žmonės, privalo rūpintis savo darbuotojais ir imtis visų priemonių, kad jie būtų apginti. Lietuvos Vyriausybė šiuo atveju turi daryti įtaką "Limarko" laivininkystės kompanijai, jog ši imtųsi visų priemonių, kad jūrininkai būtų išlaisvinti, įskaitant net ir išpirką, jei jos būtų pareikalauta.

– Kokį įžvelgiate realiausią įkaitų išvadavimo arba išlaisvinimo scenarijų? Gal įmanomas militaristinis šios problemos sprendimas, juk Lietuva turi karinį laivyną?

– Militaristinis šios problemos sprendimo būdas nepriimtinas. Pirmiausia pagrobėjai turėtų pasiskelbti, kas jie tokie yra, ir iškelti reikalavimus, tuomet turėtų prasidėti derybos ir derybų būdu jūrininkai turėtų būti išlaisvinti. Kitas variantas – valstybės institucijos kreipiasi į Nigerijos valdžią, kuri sau priimtinais keliais sprendžia jūrininkų išlaisvinimo klausimą. Dar vienas būdas – kreiptis pagalbos į Nigerijoje esančias JAV, Rusijos ar kitos valstybės atstovybes, kurios turi patirties laisvinant pagrobtus asmenis.

– Daug kam vis dėlto atrodo nerealu, kad pagrobimo naktį, be kitų, ant denio budėjo ir kapitonas, ir laivo kokas. Kaip gali neišsimiegojęs kapitonas kitą dieną vadovauti įgulai? Ir kaip gali naktį nemiegojęs virėjas dar paruošti ir pusryčius? Ar jums šis faktas, švelniai tariant, neatrodo keistokas?

– Dabar yra mažesnės įgulos. Laivo kapitonas taip pat budi pamainose, tik gal truputį trumpiau nei kiti kapitono padėjėjai. Rajonas neramus, laivas stovėjo reide nuleidęs inkarą, laivo denyje budėjimas buvo sustiprintas. Užpuolimas įvyko 23.45 val. (vietos laiku), tuo metu keitėsi pamainos ir virėjas galbūt buvo iškviestas paruošti arbatos, kavos, užkandžių.

– Klaipėdoje sklando gandai, kad ši įkaitų paėmimo operacija yra tik gerai sumanytas blefas siekiant gauti draudimo išmokas išpirkos pavidalu. Ar toks dalykas apskritai gali būti įmanomas?

– Žmonių grobimas Afrikos valstybėse, siekiant gauti išpirką, yra paplitęs reiškinys. Tai labai rimtas dalykas ir kad kas nors užsiimtų tokiais dalykais, tai tiesiog neįtikima.

– Ar jus tenkina valstybės pareigūnų veiksmai, kuriais siekiama išlaisvinti įkaitus? Kai kuriems žmonėms susidarė įspūdis, kad tik kalbama abstrakčiomis frazėmis, posėdžiaujama, bet realiai nieko nedaroma.

– Ši padėtis labai rimta, jau pirmą dieną užsienio reikalų ministras atvyko į bendrovę aptarti jūrininkų išlaisvinimo klausimų. Kiek žinoma iš žiniasklaidos, iš ministro pranešimų, valstybės atstovai, kurie atsakingi už tokius reikalus, dirba savo darbą. Ministras Vygaudas Ušackas labai prisidėjo išlaisvinant Lietuvos jūrininkus iš motorlaivio "Jalta" Jungtinėse Valstijose.

– Ką turėtų daryti valstybė, kad tokių atvejų ateityje nepasikartotų?

– Jeigu tokie grobimo įvykiai prie Nigerijos krantų būtų daugkartiniai, Lietuvos valstybė turėtų kreiptis į tarptautines organizacijas, kad šitas regionas būtų paskelbtas pavojingu ir būtų imtasi priemonių nukreipiant į tą regioną karo laivus, kurie užtikrintų saugumą.

– Kaip vertinate vakarykštį užsienio ministro pareiškimą, kad daugiau informacijos įkaitų klausimu nebus teikiama? Ar tokiu atveju neapaugs šis įvykis vien nepagrįstais ir nerealiais gandais, paskalomis, kurios gali padaryti daugiau žalos nei reali informacija apie išpirkos dydį, pagrobėjus ir įkaitų būklę?

– Nepritariu ministro pareiškimui. Visuomenei turi būti teikiama informacija, galbūt neišsiplečiant į detales, kad kuo mažiau sklistų paskalos, nepagrįsti gandai.

– Ką manote apie galimybę turėti įguloje bent vieną ginkluotą narį?

– Pagal Tarptautinės jūrų teisės aktų reikalavimus civiliniuose laivuose neturi būti jokių ginklų. Jei atsiras laive ginklų, gali būti įvairiausių ir didesnių nelaimių.

– Ne tik mūsų laivas pagrobtas. Sakykit, kodėl taip sunku sunaikinti piratus ar išardyti jų darinį?

– Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse piratų nėra. Jie sutinkami tik tokiose šalyse, kurios yra skurdžios, kuriose vyksta genčių karai, kuriose silpna vietos valdžia. Piratų neliktų, jeigu tokios šalies gyvenimo lygis būtų aukštas ir nereikėtų užsiimti tokiu verslu.

– Abejoju, ar piratai galėtų veikti be didžiųjų valstybių slaptos malonės. Ką manote jūs?

– Didžiosios valstybės nesuinteresuotos palaikyti piratų judėjimo, nes dėl to nukenčia tų valstybių jūrų bendrovės, o ir valstybės tuomet gauna mažiau pajamų į biudžetą.

Didžiosios valstybės negali su savo karine jėga kištis į skurdžiąsias šalis. Kova su piratais turi būti grindžiama tarptautiniais jūrų teisės aktais, kuriuos priima Jungtinės Tautos. Tik tuomet didžiosios valstybės prieš piratus galėtų panaudoti karinę jėgą. Šiuo metu tokie teisės aktai galioja Somalio regione.

– Jei kartais, neduok Dieve, jūrininkų nepavytų išlaisvinti, kas už tai prisiimtų atsakomybę?

– Jeigu derybos būtų prasidėjusios, vadinasi, abi pusės suinteresuotos pasiekti kokį nors kompromisą ir susitarti. Jeigu įvyktų taip, kad derybos nutrūktų ir jūrininkai būtų nužudyti, bendrovė turėtų būti morališkai atsakinga ir ji privalėtų išmokėti artimiesiems kompensacijas.


Valdžia nieko neskelbia

Atostogaujantį premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar sušaukė specialų vyriausybinio Krizių valdymo komiteto posėdį, kuriame aptarta padėtis dėl lietuvių jūreivių, pagrobtų prie Nigerijos krantų, bei veiksmai, kuriais siekiama juos išlaisvinti.

Tokį posėdį rekomendavo surengti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar ryte susitikusi su I.Šimonyte ir atostogas nutraukusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad valstybės vadovė buvo informuota, kokių veiksmų imasi Lietuvos institucijos, siekdamos išlaisvinti šios savaitės pradžioje pagrobtus jūrininkus. "Informacija konfidenciali, daug ko pasakyti negalima. Prezidentės nuomone, žinybos ta linkme dirba, jų darbas jau koordinuojamas, jis turi būti koordinuojamas ir toliau. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad yra tam tikri žinybų veiklos koordinavimo mechanizmai, kurie irgi gali būti aktyvuoti šiomis aplinkybėmis", – kalbėjo L.Balsys.

Premjerą pavaduojanti I.Šimonytė, paklausta apie tuos aktyvuotinus mechanizmus, paminėjo Krizių valdymo komitetą, susidedantį iš įvairių ministerijų ir kitų žinybų vadovų. Jos nuomone, valstybė imasi visų šiomis aplinkybėmis būtinų žingsnių.

V.Ušackas irgi tikino, kad Lietuva operatyviai ir adekvačiai reagavo į šią nemalonią situaciją. Pasak užsienio reikalų ministro, visos žinybos daro tai, kas įmanoma ir kas būtina.

Tačiau diplomatijos vadovas atsisakė suteikti bent kokią nors informaciją, ar Lietuva žino, kur dabar yra pagrobti jūreiviai, kokiomis sąlygomis jie laikomi, kas yra pagrobėjai, ar jie ko nors reikalauja, taip pat kokių veiksmų imamasi siekiant išlaisvinti lietuvius.

V.Ušackas tvirtino, kad pagrobtų jūrininkų artimieji nerodo jokios isterijos ar sutrikimo, jie supranta konfidencialumo svarbą ir tai, kad imamasi atitinkamų veiksmų lietuviams išlaisvinti. Užsienio reikalų ministras tikisi, kad krizę pavyks išspręsti greitai ir jūreiviai bus paleisti.

Iš "Limarko" laivininkystės kompanijai priklausančio laivo Nigerijos pakrantėje pirmadienį ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių ir išgabeno juos greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.


Išpuolis gali būti protesto akcija

Išpuolis prieš Lietuvos laivą Nigerijos pakrantėje gali būti protestas prieš šalies valdžios inicijuotą amnestijos procesą, per kurį itin nesaugia laikomoje Nigerio upės deltoje veikiančių sukarintų ginkluotų grupuočių atstovams siūloma sudėti ginklus ir grįžti į civilinį gyvenimą.

Tokią Lietuvos jūrininkų pagrobimo versiją naujienų agentūrai "Reuters" pateikia neįvardyti saugumo šaltiniai.

"Tuo buvo siekiama parodyti, kad, nepaisant to, ką žmonės kalba Abudžoje (Nigerijos sostinėje – BNS past.), dalykai pietuose vis dar vyksta. Kol kas atsiranda norinčių, tačiau nėra jokių galimybių, kad visi atiduos visus savo ginklus", – "Reuters" korespondentui Nigerijoje sakė neįvardytu norėjęs likti saugumo kompanijos atstovas.

Nafta turtingoje Nigerio deltoje ketvirtadienį prasidėjo 60 dienų besąlyginės amnestijos, kurią birželį pasiūlė Nigerijos prezidentas, periodas. Pasak "Reuters" taip siekiama pažaboti neramumus, kurie neleidžia išnaudoti visų naftos gavybos pajėgumų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų