Tyrimo duomenimis, reikšmingai išaugo gyventojų, laikančių Lietuvos valstybės atkūrimo dieną svarbia jiems asmeniškai ir jų artimiems žmonėms, dalis - 26-40 metų grupėje šis augimas siekia net 18 procentinių punktų (išaugo nuo 52 iki 70 proc.).

Bendrai asmeninė svarba išaugo 8-13 procentinių punktų (nuo 60 iki 68 proc. asmeniškai sau ir nuo 51 iki 64 proc. žmonėms, su kuriais kasdien bendraujame). Vasario 16-oji, pagal asmeninę svarbą, užima trečią vietą, po Kalėdų ir Velykų.

„Vertybiniai pokyčiai yra imlūs laikui, tad atlikto tyrimo duomenys džiugina, - statistiškai reikšmingas šios dienos svarbos augimas pastebimas daugumoje gyventojų grupių. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir tikslinga šimtmečio komunikacija įvairiuose kanaluose pasiekiant skirtingų amžiaus grupių auditorijas“, - komentuodama tyrimo rezultatus pastebėjo „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus ženkliai augo tiek pačio šimtmečio, tiek ir šimtmečio logotipo žinomumas, kuris pasiekė net 98 proc.

„Valstybės atkūrimo šimtmetį šventė visa Lietuva. Džiugu, kad šventėme, o ne tik minėjome - į šventinį šurmulį aktyviai įsitraukė ne tik pavieniai žmonės ar įvairios bendruomenės, bet ir verslo atstovai. Žmonės pajautė asmeninį ryšį su šimtmečiu, tai puikiai atskleidžia atlikto tyrimo rezultatai, parodantys asmeninės svarbos didėjimą ir aktyvesnį įsitraukimą švenčiant Vasario 16-ąją“, - sako Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komunikacijos ekspertas Marius Gurskas.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų žino apie šimtmetį, ką ši diena reiškia, tačiau vis dar painioja valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo datas - 53 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad Vasario 16-oji yra Valstybės atkūrimo diena, o 36 proc. teigė, kad tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Valstybės atkūrimo šimtmetį dauguma gyventojų šventė su savo šeimos nariais, draugais, dalyvavo šventiniuose renginiuose.

Geriausiai žinomi šimtmečio renginiai 100 simbolinių laužų Vilniaus Gedimino prospekte (55 proc.) ir eitynės „Valstybingumo keliu“ (51 proc.). Apie bent vieną šimtmečio renginį girdėjo 83 proc. apklaustųjų.

Daugiausiai gyventojų įsitraukimo sulaukusios šimtmečio iniciatyvos - pasveikinti vieni kitus su Valstybės atkūrimo šimtmečiu (56 proc.) ir Trispalvės kėlimas (54 proc.).

Informacija apie šimtmetį ir jo renginius daugiausiai žmonių pasiekė (68 proc.) radijo ir televizijos pagalba. Lyginant su praėjusiais metais, kur kas daugiau Lietuvos gyventojų informaciją apie šimtmetį pastebėjo interneto portaluose (augimas nuo 42 iki 54 proc.), spaudoje (30 ir 42 proc.), socialinėje medijoje (28 ir 41 proc.), iš draugų/pažįstamų (13 ir 26 proc.), renginių metu (12 ir 25 proc.).

Informacija apie šimtmetį gyventojus ne tik pasiekė, bet buvo pateikiama jiems priimtinesne forma - 60 proc. respondentų pateiktą informaciją apie šimtmetį vertino kaip aiškesnę. 2017 m. tokių buvo tik 27 proc.