Ugniagesiai prašo gyventojų, kad šie nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus abejingai nepraeitų pro šalį.

Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, šalyje kasmet prasideda ir pernykštės žolės gaisrai. Pernai ugniagesiai daugiau kaip 3 tūkstančius kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 35 proc. visų gaisrų, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

„Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūva ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, stipriai apdega ir žūsta“, - rašoma PAGD išplatintame pranešime.

Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.

Atsižvelgdamas į skaudžią ankstesnių metų patirtį, departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus.

Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti, užplakant liepsną medžių šakomis arba užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Jeigu gaisro nepavyksta užgesinti patiems, nedelsiant reikėtų kviesti ugniagesius.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams dabar pats laikas priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių tokius nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.

Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai - nuo 100 iki 2000 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.