Tyrimas

Uoste ieškoma “dingusių” litų

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka tyrimus, susijusius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijos, rezervinių teritorijų, statinių nuomos ir privatizavimo aplinkybėmis.

Dalį pareigūnų įtarimų patvirtino į pagalbą pakviesti Lietuvos karinių jūrų pajėgų narai bei auditoriai. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad atlikti tyrimai, kurie kliūva STT, leido išgilinti krantines ir gauti papildomai 1,7 mln. litų daugiau pajamų.

Papildomai atlikti tyrimus teko dėl to, kad 7-ą, 8-ą ir 9-ą krantines rekonstravusi belgų kompanija „Hydro Soil Service“ darbus atliko nekokybiškai. Dėl kito epizodo, kai uosto akvatorijoje pagal aktus akmenys buvo iškelti, tačiau STT prašymu akvatoriją apžiūrėję Lietuvos karinių jūrų pajėgų narai riedulių rado, Uosto direkcijos vadovybė konkrečiau paaiškinti dar negali.

Dvigubas mokėjimas

STT išplatintoje informacijoje teigiama, kad 2002 m. liepos 19 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė sutartis dėl trijų uosto krantinių kontrolinių inžinerinių tyrinėjimų, techninės būklės įvertinimo ir kitų darbų su UAB “Rapasta”, Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos inžinierių sąjunga. Visi darbai buvo įvertinti beveik 415 tūkst. litų, jie rangovams sumokėti pasirašius darbų atlikimo-priėmimo aktus.

Palyginus gautas išvadas su ankstesniais analogiškų tyrimų rezultatais paaiškėjo, kad pastarojo tyrimo duomenys skiriasi iš esmės. Tuomet suabejoję jų patikimumu uosto atstovai kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl atliktų geologinių tyrimų įvertinimo. Netrukus buvo gauta išvada, kad krantinių rekonstrukcijos kontroliniams skaičiavimams skirtų inžinerinių geologinių tyrimų užduotis įvykdyta iš dalies, o esminiai gruntų savybių tyrimų trūkumai neleidžia tų rodiklių verčių panaudoti projektiniams skaičiavimams. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, teigia STT, teko sudaryti naują sutartį ir vėl mokėti už kartą jau atliktus darbus. Šį kartą uostas rangovams sumokėjo beveik 400 tūkst. litų.

Istorija su barzda

Istorija dėl 7-os, 8-os ir 9-os krantinių rekonstrukcijos prasidėjo dar 1998 metais, kai pagal belgų kompanijos „Haecon“ projektą kita belgų kompanija „Hydrosoil Service“ už 30 mln. litų rekonstravo šias krantines Klaipėdos uoste neįprastu būdu. Į krantinių grunte tam tikra tvarka išdėstytus gręžinius aukšto slėgimo būdu buvo purškiami betono mišiniai taip suformuojant krantinių konstrukciją iš kolonų. Kai darbų priėmimo aktas jau buvo pasirašytas, paaiškėjo, kad prie rekonstruotų krantinių, kurių bendras ilgis 550 metrų, negalima gilinti iki numatyto 14 metrų gylio, nes kietame moreniniame grunte kolonos nesusiformavo taip, kaip buvo numatyta.

Buvo sudaryta Lietuvos mokslininkų komisija. Su projektuotojais ir darbų rangovais iš Belgijos sutarta, kad jie atliks tyrimus. Tačiau vėliau belgai nebesutiko atlikti tyrimo, atsisakė pripažinti ir broką, teigdami, kad prie krantinių galima gilinti iki projektinio gylio. Tuomet pagal minėtų mokslininkų rekomendacijas ir belgų kaip suinteresuotos pusės pateiktą programą tyrimus atliko UAB „Rapasta“, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos inžinierių sąjunga. Pagal tų tyrimų išvadas buvo atliktas minėtų probleminių krantinių gilinimas iki 13 metrų. Tai, kaip teigė S.Dobilinskas, leido Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) priimti didesnius laivus, užtikrino nenutrūkstamą darbą, kol buvo rekonstruojamos 5-a ir 6-a krantinės.

Neteisingas vertinimas

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas teigė, kad labiau įsigilinus dabar pateiktos STT tyrimo išvados turėtų pasikeisti. Jo teigimu, Uosto direkcija už tuos pačius darbus nemokėjo du kartus.

Sprendžiant klausimą, ką daryti, kad 7-a, 8-a ir 9-a krantinės būtų panaudojamos geriau, apklausus specialistus padaryta išvada, kad gilinti iki 14 metrų bus galima tik sukalus naują įlaido sienutę. Nuspręsta prieš pradedant rengti naują rekonstrukcijos projektą atlikti išsamius tyrimus pagal tvarką, kuri numatyta rengiant projektus.

S.Dobilinskas teigė, kad dėl papildomų darbų Uosto direkcija nuostolių nepatirs. Ketinama kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl nuostolių atlyginimo belgų kompanijai „Hydrosoil service“ rekonstravus krantines su broku. Teisme Vilniuje jau nagrinėjamas ir beveik 800 tūkst. litų Uosto direkcijos ieškinys belgų kompanijai „Haecon“.

Neiškelti akmenys

STT taip pat suabejojo ir tuo, ar 2003 metais vykdyti darbai, už kuriuos sumokėta, iš tikrųjų atlikti. Akmenis iš uosto akvatorijos kėlusios UAB „Narų servisas“ ir atsakingų Uosto direkcijos pareigūnų pasirašytuose darbų atlikimo-priėmimo aktuose nurodyta, kokie ir kur buvę akmenys iš uosto akvatorijos buvo pašalinti. Už darbus Uosto direkcija sumokėjo apie 270 tūkst. litų.

Turimais uosto akvatorijos dugno būklės įvertinimo duomenimis, teigiama STT pranešime, dalis dokumentuose paminėtų darbų nebuvo atlikta - akmenys tebeguli uosto akvatorijos dugne. Siekdama nustatyti realią situaciją, STT kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadovybę prašydama Karinių jūrų pajėgų narų pagalbos. Pareigūnų nurodytose vietose narai jau rado keletą akmenų, kurie turėjo būti iškelti į krantą. Nors kol kas narai ištyrė tik dalį nurodytų vietų, tačiau STT pareigūnai mano, kad, toliau žvalgant dugną, įrodymų, jog apmokėti darbai nebuvo atlikti, padaugės.

Žvalgoma apgraibomis

A. Kamarauskas teigė, kad uosto akvatorijoje yra daug akmenų, dėl jų šalinimo sutartys sudaromos kiekvienais metais. Paprastai iškeliami tik tie akmenys, kurie yra iškilę aukščiau nei uosto akvatorijos eksploatacinis gylis. Net ir narui patikrinti, ar iškeltas tas akmuo, kuris numatytas, yra sunku. Uosto akvatorijoje - blogas matomumas, nes vanduo labai drumstas, todėl akmenų paieškos vykdomos apgraibomis.

Iškelti akmenys numeruojami ir laikomi trijose uosto vietose – prie pietinio molo, laivų kapinyno ir prie II Smiltynės perkėlos. Akmenų iškėlimo priežiūrą vykdantys Uosto direkcijos specialistai detaliai fiksuoja, kiek akmenų ištraukta, kiek užtruko darbai. Jei STT nustatys, kad buvo piktnaudžiavimų, ką nors paneigti, pasak A.Kamarausko, bus sunku. Pasak jo, atliekamas uosto akvatorijos dugno patikrinimas šoninio skanavimo būdu. Tai be narų pagalbos leis pamatyti, kur yra akmenys, palengvins darbų priėmimą iškeliant juos.