Užsienyje veikiančių lietuvių organizacijų atstovai ketvirtadienį sukritikavo Vyriausybės patvirtintą programą dėl svetur gyvenančių lietuvių įtraukimo į valstybės gyvenimą, nes pasigedo joje aiškių tikslų ir priemonių bei svarbaus dvigubos pilietybės klausimo aptarimo.
"Programa sukurta, bet nežinome, kaip uždaviniai bus įgyvendinti. Mums reikia pradėti žiūrėti į esmę, o ne į gražius žodžius", - per diskusiją Seime sakė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

"Šis dokumentas apeina pilietybės klausimą. Jeigu Lietuva neišspręs pilietybės klausimo, apie kokią "Globalios Lietuvos" strategiją ir užsieno lietuvių įsitraukimą galima kalbėti", - sakė ji.

Valdžios parengta "Globalios Lietuvos" - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - 2011–2019 metų programa ketvirtadienį aptariama Seime vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių Jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime.
Belgijos lietuvių bendruomenės atstovė Karolina Štelmokaitė programą pavadino paviršutiniška. Jos teigimu, nėra aiškūs tikslai, ko siekiama 2019 metais, kai programa bus baigta. Kaip blogą pavyzdį ji pateikė Užsienio reikalų ministerijos planus parduoti buvusį ambasados pastatą Briuselyje, kurį padovanojo Kanados lietuviai ir kuris dabar yra svarbiausias Belgijos lietuvių susibūrimo centras.

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, pristatydamas "Globalios Lietuvos" programą, sakė, kad prioritetas joje skiriamas lituanistiniam švietimui. Jį būtina stiprinti visose lietuvių gyvenamose užsienio valstybėse.

Programoje taip pat keliamas tikslas įvesti elektroninį balsavimą ir sukurti rinkimų apylinkes užsienyje gyvenantiems lietuviams. A.Daunoravičius pripažino, kad pati "Globalios Lietuvos" programa yra abstrakti, bet atkreipė dėmesį, kad netrukus Vyriausybė ketina tvirtinti programos įgyvendinimo priemonių planą.

URM tarnautojas teigė, kad numatytas priemones įgyvendins iki vienuolikos Lietuvos valstybės institucijų.
Tuo metu užsienio lietuviai pasigedo savo indėlio.

"Yra tik institucijos, kurios vykdys šią programą, o mes turbūt tik asistuosime, kaip iki šiol? Lietuva turi sugebėti išnaudoti užsienio lietuvių patirtį ir išnaudoti pozityviai", - sakė J.Caspersen.

Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai tvirtino pasigendantys tikros partnerystės su Lietuvos institucijomis.

Anot Šveicarijos lietuvės, užsienio šalyse ne vienerius metus gyvenantys žmonės, mokantys vietos kalbą, žinantys papročius, tradicijas, gali geriau pasakyti, kaip ten reikėtų pristatyti Lietuvą, bet jų nelabai kas klausia ir klauso.
Airijoje gyvenantis Arūnas Teišerskis pasakojo niekaip neprisiprašąs iš Turizmo departamento lankstinukų apie Lietuvą, kuriuos lietuviai platintų nemokamai.

"Strategijoje labai akcentuojama tai, ką darys jų institucijos, bet jie nesistengia remtis tuo, kad užsienio lietuviai kažką jau daro", - apgailestavo jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasaulio lietuvių jaunimo atstovus žada priimti penktadienį Tarptautinės jaunimo dienos proga.

Šalies vadovės teigimu, kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, yra svarbus mūsų tautai, o ypač svarbus yra jaunimas, kuris ateities kartoms išsaugos ir perduos gimtąją kalbą, lietuvių kultūrą ir tradicijas.

"Lietuvos ir išeivijos jaunimas - mūsų šalies ir mūsų tautos ateitis. Turime stiprinti pasaulio lietuvių jaunimo ryšius su Tėvyne, skatinti juos burtis į bendruomenes, mokytis lietuvių kalbos, sudaryti jiems galimybes atvykti į Lietuvą ir čia studijuoti, padėti jiems išlaikyti lietuviškumą", - sako prezidentė.

Pasak jos, Lietuvai yra vertinga svetur įgyta pasaulio lietuvių patirtis, žinios ir įgūdžiai. Lietuvos ir išeivijos ryšiai plėtojant bendras verslo, mokslo ir kūrybines iniciatyvas, galimybė pasidalinti gerąją patirtimi labai pasitarnautų kuriant sėkmingą mūsų šalies ateitį ir garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
Susitikime dalyvaus pasaulio lietuvių jaunimo atstovai iš Belgijos, Švedijos, Anglijos, Ukrainos, Graikijos, Lenkijos, Prancūzijos, Australijos, Rusijos ir kitų šalių.