„Yra požymių, kad bandomos sukurpti baudžiamosios bylos tų pareigūnų, kurie tiria Sausio 13-osios bylą, ar tai būtų prokurorai, teisėjai, tyrėjai, jų atžvilgiu“, – trečiadienį žurnalistams po NSGK posėdžio sakė V. Bakas.

Kokius konkrečiai kaltinimus Rusija bando kelti Lietuvos pareigūnams, V. Bakas sakė informacijos neturintis, tačiau pažymėjo, kad Sausio 13-osios bylą tyrusiems prokurorams, teisėjams gali prireikti valstybės pagalbos.

„Mes turime labai rimtai pasižiūrėti ir pagalvoti apie jų apsaugą, nes jei Rusijai pavyktų iškelti jiems baudžiamąsias bylas pateikti kaltinimus už akių, gali įsijungti tarptautiniai procesai, Interpolo kanalais, kada toks pareigūnas gali būti sulaikytas netgi bet kurioje iš Europos šalių“, – sakė komiteto vadovas.

NSGK pirmininkas patvirtino, kad baudžiamąsias bylas prieš Lietuvos pareigūnus iškelti turėjo padėti informacija, kurią Rusijos žvalgybai rinko šnipinėjimu įtariami asmenys.

Teisėsauga gruodį paskelbė atliekanti tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, įtarimai pateikti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – ir buvęs parlamentaras Algirdas Paleckis. Jis nuo spalio laikomas suimtas.

„VSD direktorius, komentuodamas pradėtą tyrimą Lietuvoje dėl šnipinėjimo, buvo užsiminęs, gal mes per greitai įvertinome, nesuteikdami tam reikiamo dėmesio, „kas čia per žmonės (įtariamieji – BNS), buvę politikoje, nieko negalintys“, bet tas darbas, kurį padarė žvalgyba, atskleisdama paskutinius šnipinėjimo atvejus, jis tikrai nemažas“, – kalbėjo V. Bakas.

Teisėsauga pranešė, kad įtariamas šnipinėjimas vyko seniau nei prieš metus, taikytasi ir į jautrias visuomenei vietas, tokias kaip Sausio 13-osios byla.

BNS primena, kad Rusijos teisėsauga pernai liepą paskelbė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – tąkart naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Byla dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją jau baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, nuosprendis bus skelbiamas vasarį.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.

Didina investicijas į propagandą lietuvių kalba

Lietuvos visuomenė tampa vis atsparesnė priešiškai propagandai, tačiau Rusija neatsitraukia – didinamos investicijos į turinį lietuvių kalba, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Tokio poveikio žmonių širdims ir protams, kokio norėtų mūsų kaimynai, nėra, bet niekur neatsitraukiama, peržiūrimos strategijos, peržiūrimos kokybės, matyt, mes turėsime daugiau informacijos ne tik rusų, lenkų kalba, bet ir lietuvių kalba“, – trečiadienį žurnalistams po NSGK posėdžio sakė V. Bakas.

Anot jo, jei prieš metus Rusijai netgi buvo sudėtinga rasti žmonių, kurie dirbtų propagandos kanalams, pvz., „Sputnik“, pastaruoju metu tokių atsiranda.

„Ir jei kalbėjome, kad prieš kokius metus netgi buvo sunku surasti žmonių, kurie dirbtų šioje srityje, toms visoms agentūroms, reikėtų pasakyti, kad tokių žmonių atsiranda. Bus ir yra investuojama į turinį ne tik rusų kalba, bet ir į turinį lietuvių kalba“, – teigė komiteto vadovas.

Anot jo, daugiau informacijos visuomenei bus pateikta per viešą žvalgybų tarnybų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą. Jis planuojamas kitos savaitės antradienį.

Trečiadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) grėsmių vertinimą uždarame posėdyje pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

VSD direktorius Darius Jauniškis po posėdžio žurnalistams sakė, kad daugiau informacijos bus pateikta per viešą pristatymą, o bendra situacija yra „stabiliai gerėjanti“ dėl visuomenės sąmoningumo.

„Aš manau, kad mes visi Lietuvoje geriau situaciją suprantame, ir dėl to gerėjimo tendencija yra“, – sakė D. Jauniškis.

Karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas teigė, jog šalies saugumo situacija yra „stabiliai turinti iššūkių“. Jis sakė, kad Rusiją domina visi Lietuvoje šiemet vyksiantys rinkimai.

„Rusija teikia dėmesį į visų NATO valstybių rinkimus, ne išimtis ir Lietuva, kokiomis apimtimis ir kiek, mes galėsime pasakyti kitą savaitę, kai pristatysime grėsmių vertinimą. Rusiją domina visi rinkimai – ir savivaldybių, ir prezidento, ir Europos Parlamento“, – sakė R. Baltrėnas.

Taip pat jis pažymėjo, kad rytinės kaimynės vysto karinius pajėgumus, ir Lietuvos saugumas „turi iššūkių, kuriuos reikia įvertinti, ir priimti sprendimus“.

„Aš kalbu iš gynybinės, karinės pusės, ne paslaptis, ir šiandien buvo viešoje erdvėje iš Rusijos komentaras dėl papildomo tankų pulko įsteigimo Kaliningrade “, – sakė AOTD direktorius.

Grėsmių vertinimą kasmet rengia Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pernai paskelbtoje ataskaitoje žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali bandyti daryti įtaką Lietuvos prezidento rinkimams ir tam pasitelkti kibernetines operacijas.

Daugelį metų Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardija agresyvią Rusijos politiką. Pernai konstatuota, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti Aljanso kariai sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.