Prezidentės patarėja mokslo ir kultūros klausimais Virginija Būdienė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtame Valstybinės švietimo 2012-2022 metų strategijos projekte pasigenda strateginių tikslų.

„Tai net ne strategija, o greičiau taktika“, - trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK), kuriame buvo pristatytas projektas, sakė prezidentės patarėja.

ŠMM parengtam dokumentui dar turės pritarti Vyriausybė, tuomet jis bus teikiamas tvirtinti Seimui.Pasak V. Būdienės, strategijoje nematyti, kokia turėtų būti ir kurlink turėtų judėti mokykla, neapibrėžiama, kuo Lietuvos švietimo sistema unikali ir tuo skiriasi nuo kitų valstybių.

„Nacionalinių strateginių tikslų aš nematau, aš manau, kaip strategija tai yra labai silpnas dokumentas. Tai net ne strategija, o greičiau taktika, tų didžiųjų nacionalinių strateginių tikslų, manau, reiktų dar ieškoti. Manyčiau, kad mes turėtume pasakyti, kurlink mes norime, kad Lietuvos mokykla judėtų nuo to, kur ji yra šiandien, kuo ji skirsis nuo Airijos mokyklos, nuo Lenkijos, Latvijos, Rusijos mokyklos, yra to unikalumo ar nėra“, - kalbėjo prezidentės patarėja.

Projekte pagrindiniu strateginiu tikslu įvardytas siekis paversti Lietuvos švietimą „tvariu pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį“.Strategijoje pažymima, kad pagrindinius valstybės poreikius švietime išreiškia Lietuvos pažangos strategija, iškėlusi sumanios Lietuvos viziją.

„Visuomenė turi tapti veikli, solidari, nuolat besimokanti. Kiekvienas asmuo turi būti atviras kaitai, kūrybingas ir atsakingas“, - rašoma projekte.Siekiant minėtų tikslų, švietimui tenka pareiga sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones kryptingai nuolat lavintis siekiant asmeninės ir šalies sėkmės, rašoma projekte.

„Lietuvos švietimo vizija - kiekvienas mažas, jaunas ir suaugęs Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės ir privačios nuolat tobulėjančios ir bendradarbiaujančios švietimo įstaigos ir paslaugos, teikiamos autoritetą visuomenėje turinčių švietimo darbuotojų, palaikančių nuolatinę visuomeninę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos žmonių asmeninės sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros“, - rašoma projekte.

Atsakydamas į prezidentės patarėjos V. Būdienės jau anksčiau išsakytą kritiką strategijai, jog joje trūksta lietuviškos mokyklos išskirtinumo, švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys yra sakęs, kad lietuvių kalbos stiprinimo priemones apibrėžia kitas dokumentas.

„Ši Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvių kalbos strategiją ir dėl to mes tikrai nemanome, kad reikėtų atkartoti tam tikrus dalykus kituose dokumentuose. Lietuvių kalbos strategijoje yra numatytos ir priemonės, ir visi kiti dalykai stiprinant lietuvių kalbą. Tai būtų dubliavimas“, - BNS yra sakęs V. Bacys.