„Prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, šimtus tūkstančių sudaužytų vilčių, palaužtų gyvenimų ir likimų. Tai mūsų visų istorijos šešėlis, skaudžiai palietęs kiekvieną šeimą“, – ketvirtadienį Seime Gedulo ir vilties dienos minėjime sakė V. Panckietis.

Kalbėdamas apie Sibire palaidotus tūkstančius tėvynainių, taip ir neišvydusių laisvos Lietuvos, parlamento vadovas kvietė didžiuotis jaunuoliais, kurie kasmet leidžiasi į ekspediciją „Misija Sibiras“ tvarkyti tremtinių kapų.

„Kiekvienu kryžiumi ir sutvarkytu kapu jie sako: „Mes vertiname savo istoriją, kad ir kaip sunku ją suvokti“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.

Jis džiaugėsi, kad „Misija Sibiras“ taps tarptautiniu projektu, nes Lietuvos kvietimu prie misijos planuoja prisijungti ir Lenkija. „Juk neretai kartu su nelaimės draugais lenkais lietuviai dalijosi tuo pačiu tremtinio kryžiumi“, – sakė parlamento vadovas.

V. Pranckietis priminė rezistencinį pasipriešinimą, kai „per 20 tūkstančių Lietuvos „miško brolių“ stojo į pogrindinę kovą už mūsų dabartinę laisvę“.

„Galime vadinti tai simbolišku sutapimu, tačiau nepaneigsime fakto svarbos, kad laisvės kovotojo, tuometinio faktinio laisvos Lietuvos vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų radimas yra dovana, įteikta tuo metu, kai šalis mini svarbias nepriklausomybės datas“, – sakė Seimo pirmininkas.

„Mūsų tautos didvyris bus palaidotas garbingai ir už tai visos Lietuvos vardu noriu padėkoti istorikams ir archeologams“, – mokslininkams, prieš porą savaičių radusiems ir vėliau identifikavusiems partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti.

1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.

V. M. Čigriejienė: nebetikime tais idealais

Ketvirtadienį Seime minint Gedulo ir vilties dieną, buvusi tremtinė eksparlamentarė Vida Marija Čigriejienė teigė, kad kai kurie politikai neišmoko skaudžių istorijos pamokų ir istorines sukaktis mini tik formaliai.

„Dažnai atrodo, kad minime sukaktis, tremtis, sukilimus ir pergales, tačiau nebetikime tais idealais, kurie šias datas sukūrė. Nebetikime tautine valstybe, kuria šventai tikėjo signatarai, savanoriai, partizanai ir tremtiniai“, – per iškilmingą posėdį kalbėjo V. M. Čigriejienė.

„Šiandien visur švenčiamas mūsų valstybės šimtmetis, bet nusisukama nuo tą šimtmečio stebuklą įgalinusių idealų, nuo idealo mažai tautai turėti savo Valstybę“, – tvirtino ji.

Buvusi Seimo narė pabrėžė, kad ypač reikėtų branginti lietuvių kalbą, saugoti jos abėcėlę, pavardžių rašybą. Anot jos, dabar gimtoji kalba dingsta iš viešųjų užrašų.

„Eini gatve ir jau nebesupranti, kurioje pasaulio šaly esi, viešuosiuose tekstuose pavardės rašomos taip „originaliai“, kad nepoliglotai sunkiai gali suprasti, kaip jas skaityti“, – teigė V. M. Čigriejienė.

„Įleistas svetimos kalbos virusas tarp lietuviškų žodžių jau pradeda savo naikintojo misiją. Ir tas virusas pamažu ir tyliai ardo mūsų gramatikos ir rašybos sistemą. Deja, turintys galių saugoti lietuvių kalbą, į savo prievolę tai daryti žvelgia labai atsainiai“, – sakė ji.

„Ar Jūs užmiršote mūsų protėvių pasipriešinimą kirilicai – nelietuviškai abėcėlei? Mūsų protėvius, kurie dėl šio pasipriešinimo 40 metų vargo be lietuviško rašto ir lietuviškos mokyklos. Ar jūs užmiršote knygnešių fenomeną, jų pasiaukojimą dėl savo gimtosios kalbos, dėl lietuviško rašto apsaugojimo ir išsaugojimo?“ – klausė V. M. Čigriejienė.

Eksparlamentarė kritikavo ir siekį išplėsti dvigubos pilietybės institutą. Pasak jos, puolama keisti Konstituciją, dalyti neatsakingus pažadus tiems, kam Lietuvos pilietybė reikalinga tik dėl ekonominių sumetimų.

V. M. Čigriejienė priminė, kad būdami tremtyje mokytojai stengėsi išlaikyti lietuvybę nepalankiausiomis sąlygomis. Jų pastangomis tremtinių vaikai suvokė, kokia svarbi žmogui yra tauta ir gimtoji kalba.

„Jų dėka sužinojome, kad negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių“, – sakė buvusi tremtinė.

S. Tamkevičius – apie religijos svarbą politiniame gyvenime

Lietuva susiduria su didelėmis korupcijos, skurdo, smurto šeimoje problemomis, bet jas beviltiška išspręsti, kol religija bus eliminuojama iš politinio gyvenimo, sako arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

„Šiandien mes liūdime dėl daugelio dalykų, kurie temdo mūsų ateitį – tai emigracija, beviltiška demografija, medžiaginė atskirtis, smurtas šeimose ir viešojoje erdvėje, korupcija, su kuria sunkiai kovoja mūsų teisėsauga“, – ketvirtadienį Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime sakė dvasininkas.

Kartu jis sakė, kad kol kas tik populistams dalijant pažadus, kaip jie planuoja gelbėti Lietuvą, „politkorektiškumas politikams ir valdžios žmonėms dažnai sukliudo kalbėti apie esminius dalykus“.

„Kol Dievą eliminuosime iš politinio gyvenimo, iš tautos ir šeimų gyvenimo, kol mums bus svarbu, iš kur pučia politiniai vėjai, tol būsime bevilčiai, kovodami su korupcija ir smurtu, ir jokios Stambulo konvencijos mūsų neišgelbės, veikiau dar labiau sujauks žmonių moralinį gyvenimą“, – kalbėjo S. Tamkevičius.

Arkivyskupas teigė, kad „be Dievo ugdyti žmonių sąžines yra tokio pat lygio utopija, kokia buvo naujo žmogaus kūrimas bolševizmo metais“.

„Arba mes sugebėsime išsiugdyti išsilavinusius Dievo ir sąžinės balso klausančius žmones, arba ir toliau dejuosime, kad mūsų gyvenime kažkas vyksta ne taip, kaip norėtume“, – pažymėjo arkivyskupas.